Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Artėjant šio mėnesio pabaigai vyks vienas reikšmingiausių 2021 metų astronominių reiškinių, tačiau norint jį pamatyti, teks atsidurti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje.
Pirmoje gegužės pusėje buvo galima stebėti Eta Akvaridų meteorų lietaus piką, o štai gegužės 13-16 d. bus geriausias metas žvalgytis Merkurijaus.
Merkurijus yra mažiausia ir sunkiausiai be teleskopo pastebima planeta, kuri dėl jos artumo prie mūsų žvaigždės, dažnam jos ieškančiam pasimeta Saulės šviesoje. Vis dėlto, šio mėnesio viduryje, netrukus po saulėlydžio, šią planetą bus galima surasti gana nesunkiai.
Gegužė bus pats geriausias mėnesis šiais metais išvysti Merkurijų.
Ketvirtadienio, gegužės 13 d. vakaras, bus pati geriausia proga žvalgytis nedidelės, blausios planetos, kuri vakarinėje dangaus pusėje pasirodys visai greta ploto jaunaties Mėnulio.
Kad išvysti Merkurijų prireiks giedro dangaus ir neužstoto vakarų horizonto, nes planeta bus matoma labai žemai danguje ir nusileis maždaug pusantros valandos po saulėlydžio.
Šeštadienį, gegužės 15 d., laukia kitas astronominis susitikimas, kuomet vakarinėje dangaus pusėje mėnulis keliaus pro Marsą.
Merkurijus vakaro danguje išliks matomas iki gegužės mėnesio pabaigos.
Visiškas Mėnulio užtemimas
Šis dangaus spektaklis numatomas gegužės 26 d. prieš saulėtekį.
Svarbiausias šio mėnesio astronominis įvykis taip pat bus ir vienu svarbiausiu visų metų reiškiniu Šiaurės Amerikoje, kuomet Saulė, Žemė ir Mėnulis išsirikiuos į liniją ir prieš pat išbrėkštant gegužės 26 d. aušrai sukurs Mėnulio užtemimą.
Tai bus pirmasis visiškas Žemės palydovo užtemimas, kuris žemyninėje JAV dalyje bus matomas nuo 2019 metų sausio 20–21 d.
Dangaus stebėtojai vakarinėje JAV, kurie nepatingės atsikelti anksčiau ir bus apdovanoti giedro dangaus, galės išvysti, kaip visiško užtemimo momentu Mėnulis nusidažo raudona ar rūdžių oranžine spalva. Būtent dėl spalvos šis įvykis dar yra vadinamas „Kruvinąją pilnatimi“.
Taip pat šį užtemimą stebėti galės pietinės ir vakarų Pietų Amerikos dalys, Ramiojo vandenyno salos, Naujoji Zelandija, Australija ir Pietryčių Azija.
Beje, ši pilnatis bus viena arčiausių ir didžiausių šiais metais, todėl vadinama superpilnatimi. Tai bus trečioji iš eilės superpilnatis šiais metais.
Superpilnaties reiškinys įvyksta tada, kai Mėnulis būna arčiausiai Žemės – atsiduria savo perigėjuje, pilnaties arba jaunaties fazėje.
Tad nors Lietuvoje ir nematysime užtemimo, bet įspūdingu Mėnuliu tikrai galėsime pasigrožėti.