Gedulo ir vilties dienos minėjimas Jurbarke: žodį tarė jaunimas, kuriam rūpi istorija (vaizdo įrašas)

Tauragė

Matas Kuzminskas (iš kairės), „Seno lagamino istorija“ kūrėjai bei filmo herojė Danutė Kriščiūnienė.

Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt

134939

Gedulo ir vilties dienai skirtame renginyje Jurbarke – visas dėmesys jaunimui, kuriam rūpi šalies istorija ir kuris prisimena. Birželio 14 dienos popietę į Jurbarko krašto muziejaus Židinio salę susirinkę tremtiniai ne dalinosi prisiminimais, o klausėsi ir stebėjo, kaip tremtį supranta jaunimas, įvertintas respublikiniuose ir nacionaliniuose konkursuose.

Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazijos 4A klasės mokinys Matas Kuzminskas papasakojo apie savo piešinį "Vaikystė Sibiro lageryje", kuris respublikiniame konkurse ,,Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija" įvertintas trečiąja vieta. Vaikinas papasakojo, kad dalyvauti konkurse paskatino istorijos mokytojas Jonas Laurinaitis, o piešinį įkvėpė jo močiutės, augusios tremtyje, prisiminimai.

Susirinkusiems – dar vienas jaunimo žvilgsnis į tremtį. Susirinkusieji galėjo pamatyti Jurbarko A. Giedraičio-Giedriaus gimnazistų komandos sukurtą video "Seno lagamino istorija", kuris tapo nacionalinio mokinių konkurso "Praeities stiprybė - dabarčiai" nugalėtoju. Įvertintą filmuką stebėjo ne tik jo kūrėjai (tiesa, galėjo atvykti ne visi), bet ir pati jo herojė - tremtinė Danutė Trakinskaitė Kriščiūnienė. "Seno lagamino istorija" yra būtent apie jos šeimos likimą. Danutė, pasidžiaugusi gimnazistų filmo sėkme, prispažino, kad šiame darbe įamžinta tik maža dalelė jos prisiminimų.

1941-1952 metais buvo ištremta apie 1700 rajono gyventojų ("Lietuvos tremtiniai" knygos duomenimis). Daugiausiai jų buvo išvežta į Krasnojarską - per 800, per 390 - į Irkutską, per 170 - Komiją, apie 290 - kitur.

Priminsime, kad 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol tiksliai nenustatyta tikslaus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičiaus. Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 000 žmonių, apie 28 000 iš jų žuvo.

Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.

Birželio 14 d. paskelbta Gedulo ir vilties diena. Šią dieną Lietuvoje minimi tremtyje žuvę lietuviai.

1592147300-49768.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt