Gedulo ir vilties dieną skaityti Ignalinos krašto tremtinių likimai

Ignalina

Minėjimas / Ignalinos rajono savivaldybė

EtapliusŠaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė

368328

Birželio 14-ąją Ignalinoje, prie Kryžiaus tremtiniams, vyko Gedulo ir vilties dienai skirta pilietinė akcija „Atminties neištremsi". Iš naujai išleistos knygos buvo skaitomos Ignalinos rajono tremtinių pavardės ir likimai, tylos minute ir bažnyčios varpų skambesiu pagerbti iš tremties negrįžusieji, apie laisvę svajojusieji, už ją žuvusieji. Pristatyta paroda, pasakojanti apie paskutinįjį Aukštaitijos partizaną Antaną Kraujelį–Siaubūną (1928–1965), su okupantais kovojusį 17 metų.

Šiemet sukanka 84-eri metai nuo kraupių pirmosios tremties bangos išgyvenimų. 1941-ųjų birželio 14-ąją, 3 val. ryto pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į atokiausius Sibiro regionus. Lyg juodas debesis, lyg baisi neganda uždengė be kaltės pasmerktųjų namus. Ir ši neganda truko daugiau nei dešimt metų. Rodos, praėjo jau pakankamai laiko, kad galėtų susidaryti erdvė užmarščiai ir nejautrai. Tačiau tautos atmintis yra nemirtinga, perduodama iš kartos į kartą.

Tremtį ir jos žiaurumus Lietuvoje patyrė apie 130 tūks. žmonių: inteligentų, šviesuolių, dvasininkų, ūkininkų... Tą juodąją naktį iš Ignalinos rajono ištremta keliolika šeimų – apie 50 žmonių iš Ignalinos, Dūkšto, Paberžės, Rimšėnų, Krivasalio, Šulgų, o iki 1953 metų – apie 1260 gyventojų.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis, vicemerai Imantas Umbražiūnas, Vaidotas Židanavičius, mero patarėjas Darius Lukoševičius ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ignalinos skyriaus vadovas Vytautas Gimžauskas prie paminklo padėjo gėlių, uždegė atminimo žvakelės, o vėliau dalyvavo akcijoje ir skaitė tremtinių vardus bei likimus. Skaitė juos ir kiti renginio dalyviai, tremtinių giminaičiai, Plk. Prano Saladžiaus 9-osios šaulių rinktinės Ignalinos 904 šaulių kuopos nariai ir visi norintys prisidėti prie šios prasmingos akcijos. Taip pat galėjo užrašyti savo, savo tėvų ar senelių atsiminimus ant specialių atvirukų.

„Juk nėra Lietuvoje giminės, kurios būtų nepalietusi ši neganda. Toks didelis buvo tautos genocidas. O laikas bėga, ir jis bėga ne mūsų naudai. Pastaraisiais metais netekome garbaus amžiaus sulaukusių pasipriešinimo kovos dalyvių Veronikos Macienės, Angelės Kondratavičienės, Onos Laurinienės...“ – kalbėjo meras, priminęs trėmimų eigą, tragiškus skaičius ir kvietęs šiandien turėti ne tik vilties, bet ir išminties, suvokimo, patriotiškumo.

„Sunaikink inteligentiją ir tauta bus pasmerkta, palaužta – tokia filosofija tuomet vadovavosi sovietinė Rusija, kuri ir dabar vykdo genocidą, žudo ir grasina... "– sakė Vytautas Gimžauskas, apie tremtį ir jos žiaurumus girdėjęs iš savo tėvų pasakojimų. Jis kalbėjo apie susitelkimą, vienybę, pagalbą ir palaikymą vienas kitam. Šiandien tai ypač svarbu.

Prie Kryžiaus skambėjo šimtų tremtinių pavardės ir likimai – grįžo iš tremties, negrįžo, likimas nežinomas... Po kiekvienu vardu – tragiška istorija ir stipri dvasia, kančia ir didelė viltis. „Aš gal laisvės nesulauksiu, bet jūs tikrai sulauksite. Lietuva bus laisva!“ – rašė partizanas Antanas Kraujelis. Jo ir visų tikėjusių, rodos, neįmanomu – viltis išsipildė. Paskutiniojo Aukštaitijos partizano palaikai aptikti 2019 m. Vilniaus Našlaičių kapinėse ir iškilmingai perlaidoti. Laisva Lietuva tinkamai pagerbė savo didvyrį.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt