Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Birželio 14-osios vakarą Biržų krašto žmonės tradiciškai susirinko prie koplytstulpio buvusioje Biržų geležinkelio stotyje minėti Gedulo ir vilties dienos. Tos pačios dienos rytą ištremtųjų vardai buvo skaitomi prie Nepriklausomybės paminklo Biržuose, Gedulo ir vilties diena paminėta Užušiliuose, prie paminklo mokytojams tremtiniams.
Minėjimas buvusioje geležinkelio stotyje prasidėjo ekumeninėmis pamaldomis, kurioms vadovavo Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Algis Neverauskas ir Biržų evangelikų reformatų bažnyčios klebonas Rimas Mikalauskas. Kunigai kalbėjo, kad bažnyčia lydėjo žmones per visus sunkiausius gyvenimo etapus, o malda padėjo ištverti tremtiniams, išlaikyti viltį, sulaukti laisvės, atleisti savo skriaudėjams. Visi minėjimo dalyviai kartu pasimeldė už gyvus ir mirusius tremtinius, ypač už tuos, kurie amžiams liko tremties žemėje.
Po ekumeninių pamaldų prasidėjo atminimo valanda, kurios leitmotyvu buvo poeto Broniaus Krivicko žodžiai: „Tiesa, kur dega Dievo kibirkštim“. Šventės vedėja Irutė Varzienė, rajono Savivaldybės tarybos narė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialo tarybos narė, biržiečius vedė per Tėvynės, tremties, netekties, vilties žodžius ir simbolius, kuriuos įprasmino muziejininkės Dovilės pateikti skaičiai, Godos daina, mažosios Smiltės eilėraščiai, tremtinių Danguolės, Emilijos ir Zitos prisiminimai, „Tremties aidų“ ansamblio dainos ir kantrus jaunųjų šauliukų budėjimas prisiminimų sargyboje.
Į biržiečius kreipėsi Seimo narys Viktoras Rinkevičius, rajono Savivaldybės meras Vytas Jareckas. Savo kalboje V. Jareckas dėkojo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Biržų filialo žmonėms, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ muziejininkams, rajono mokiniams ir mokytojams, kraštotyrininkams, kurie kiekvienas pagal savo galimybes renka ir saugo tautos genocido istoriją, primena ją mums švenčių ir minėjimų metu, stengiasi su ja supažindinti jaunus žmones, kurių šiandieninis gyvenimas labai nutolęs nuo jų bendraamžių lemties 1940–1953 metais. Meras kalbėjo, kad ir šiandien tremtiniai liudija savo meilę tėvynei, tikėjimą ir viltį, kaip juos liudijo Sibiro speiguose, saugodami lietuvybę, švęsdami lietuviškas šventes, kurdami lietuviškas šeimas.
Minėjimo dalyviai padėjo gėlių ir uždegė žvakutes prie koplytstulpio tremtiniams.Parengė Savivaldybės mero patarėja Janina Bagdonienė