Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Dainiaus Čėplos nuotr.
Pranešimas spaudaiŠaltinis: Etaplius.LT
Akmens mūro Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia Bartninkų miestelyje iškilo dar 1790 m. Per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių subombarduoti, bet išlikę bažnyčios griuvėsiai šiuo metu yra saugoma kultūros vertybė. Tai ypatinga visai Lietuvai vieta, kurioje pakrikštytas mūsų tautos patriarchas dr. Jonas Basanavičius. O miestelio gyventojams jie – kultūrinio gyvenimo oazė. Festivalio sumanytoja, Vilkaviškio kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė Aksana Laskevičienė ragina atvykti į miestelį prieš koncertus, bent vienos dienos potyriams: „Suvalkija jus nustebins savo gamta – apeikite piliakalnius, aplankykite vienas didžiausių totorių kapinių, o vakare įsiliekite į šviesių žmonių gretas išskirtiniuose koncertuose“.
Festivalį liepos 4 d. pradės pirmą kartą Lietuvoje viešintis Carlos Talez – Venesuelos ritmų ir tradicijų ambasadorius. Tai vienas ryškiausių afrokaribų muzikos balsų Europoje, bendradarbiavęs su tokiais kūrėjais kaip flamenko legenda Paco Peña ar Lotynų Grammy laureatas Franco De Vita. Carlos pasirodymai – daugiau nei koncertai. Tai sakralūs ritualai, kuriuose protėvių būgnai, sirenų dainos, bandolos melodijos, šokiai susilieja į galingą jūrą, pulsuojančią Karibų ritmais. Atlikėjas savo gyvenimą yra dedikavęs Venesuelos muzikinių šaknų tyrinėjimui, saugojimui ir sklaidai.
b’ART festivalio publikai Carlos dedikuoja naują programą „Melodijos, dainos ir tradicijos“ – tai muzikinių tiltų tiesimas tarp Afrikos ir Lotynų Amerikos, tarp tradicijos ir improvizacijos, tarp šaknų ir šiuolaikiškumo. Šio pasirodymo širdis – autentiška Venesuelos perkusija, flamenko šokis ir mums nepažintų styginių instrumentų magija. Carlos Talez scenoje pasirodys su aukščiausio lygio atlikėjais, išsiskiriančiais ne tik profesionalumu, bet ir gilia kultūrine tapatybe. 2018 m. „Latin Grammy“ laureatas Miguel Siso – vienas žymiausių Venesuelos nacionalinio instrumento – kvarto – meistrų pasaulyje. Jo muzikoje susilieja tradiciniai Venesuelos skambesiai, džiazas, klasika ir flamenkas. Multiinstrumentalistas, kompozitorius ir dainininkas Raimundo Nieves kaip žuvis vandeny nardo tarp salsos, roko, pop, džiazo ir folkloro ritmų. Marcel Dávila – universalus perkusininkas ir garso architektas, būgnų skambesį transformuojantis iš technikos į emocijas. Į šį muzikinį audinį aistros įpins Antonieta Agustí – flamenko šokėja, įgūdžius gludinusi legendinėje Ispanijos „Amor de Dios“ mokykloje. Aistringas visų atlikėjų pasakojimas apie tapatybę ir laisvę atvers lietuvių klausytojams duris į nepažintus pasaulius.
Liepos 5 d. režisierės Kamilės Gudmonaitės ir aktoriaus Manto Zemlecko duetas „Kamanių šilelis“ kvies pabraidyti po intymių jausmų ir muzikinių sąskambių upę. Specialioje programoje „Arti“ klausytojai girdės kompozitoriaus Jievaro Jasinskio aranžuotas dainas iš visų keturių grupės albumų. Kelionę per jautrias melodijas ir prasmingus tekstus lydės styginių kvartetas „Penktetas“ ir pianistas Giedrius Nakas.
„Metų grupės“ apdovanojimą pelniusi grupė „Kamanių šilelis“ gimė iš teatro, poezijos, gamtos ir gyvenimo alsavimo. Duetas išgarsėjo išjaustu, lengvai psichodeliniu indie folku, kuriame jausmingai skleidžiasi laisvės ir lietuviškų šaknų skambesio kodai. Šis jaunatviškas „draivas“ kontrastingai derės su istorija alsuojančiais griuvėsiais.
Paskutinis muzikinis vakaras liepos 25 d. suteiks išskirtinę galimybę apsilankyti bažnyčios griuvėsių viduje ir atrasti kamerinį Gedimino Gelgoto fortepijoninės muzikos skambesį.
Tarptautinį pripažinimą pelnęs kompozitorius G. Gelgotas vadovauja Vilniaus miesto ansambliui NIKO, su kuriuo koncertavo tokiose salėse, kaip Weill Recital Hall at Carnegie Hall, Nicos operoje, Londono St Martins in the Fields ir kitur. 2012 m. kompozitoriaus kūrinys „Never Ignore the Cosmic Ocean“ simfoniniam orkestrui nuskambėjo žymiojoje Berlyno Konzerthaus koncertų salėje ir tapo reikšmingu įvykiu jo karjeros kelyje. Gelgoto muzikos klausėsi ir Popiežius Pranciškus, ir Dalai Lama, ir Norvegijos Karalienė Sonja bei daugelio Europos šalių prezidentai.
B‘ART festivalyje Gelgotas pirmą kartą koncertuos be scenos partnerių, be ansamblio ar orkestro, tiesiog sėdėdamas prie fortepijono. Pirmą kartą – taip asmeniškai, jautriai bei atvirai, jog koncertą galima vadinti autobiografiniu. Čia skambės fortepijoninės miniatiūros, gimusios iš svarbiausių jo kūrinių motyvų – nuo ankstyviausių iki pat „Vilniaus sarabandos“. Stambios simfoninės partitūros virs trapiais, emocingais ir meditatyviais muzikiniais momentais, susijungsiančiais į vientisą siuitą fortepijonui solo.
Pasak G. Gelgoto, jo tikslas – ne atskleisti savo kūrybos evoliuciją, o bent trumpam klausytojus perkelti į kitą realybę: „Tikiuosi, jog koncerte nurims mintys ir prabus širdis. Jaučiu, kad šiandien, kai aplink tiek daug nerimo bei agresijos, tai – itin reikalinga“.
Tad nusiteikite ypatingai patirčiai, tarsi nukeliančiai į kūrėjo kambarį, kuriame jis improvizuoja savo artimiausių bičiulių ratui.
Visi festivalio koncertai prasidės temstant, kad žiūrovai skambant garsams pamatytų nepakartojamą apšviestų griuvėsių reginį, kurį tradiciškai kurs šviesų dailininkas Valdas Latonas. Dirbęs festivalyje Vilnius Jazz, Operomanijos projektuose, Senajame Vilniaus teatre, kasmetinėje Muzikos salėje, b‘ART festivalio atmosferą Valdas vadina savaip magiška. Pasak jo, unikali bažnyčios architektūra tampa įvairialypėmis, skirtingos faktūros dekoracijomis b‘ART koncertams. Tad šviesos ir tamsos magiją ten aštuoniasdešimčia procentų sudaro pačios vietovės aura ir tik nedidelis jos išryškinimas. Atlikėjai šioje erdvėje sužimba kaip deimantinė istorija alsuojančių griuvėsių inkrustacija. „Tu nešvieti, tu tiesiog pastiprini ore tvyrančią energiją. Bartninkai – istoriškai gilias tradicijas menanti vietovė, kuri kadaise kunigaikščiui Gediminui tiekė medų, mat garsėjo drevine bitininkyste ir suko labai gerą medų. Aš šitą nenusakomą miestelio aurą vadinu Suvalkijos Nida. Džiaugiosi, kad festivalio šviesų dizaino „standartu“ tapo ne efektų gausa, o pačios vietovės grožio išryškinimas“, – sako V. Latonas.
Dar vienu šių metų festivalio akcentu taps Petronėlės Mockienės paroda. Petronėlei yra virš devyniasdešimties. Egzistencinio „zoologijos sodo“ gyvūnų skulptūras ji pradėjo kurti išėjusi į pensiją, likusi viena. Pirmiausia kūrėja iš lentų sukala karkasą, jį apvynioja senais drabužiais, užtiesalais, pagalvėmis, taip suformuodama atpažįstamą siluetą. Tada apvynioja polietilenu, kad apsaugotų nuo kritulių, ir lengvu plastiko tinkleliu. Dekoruoja dirbtiniu kailiu, makrofleksu, dažo purškiamais dažais. Paslaptingi Šienlaukio kaimelio senolės kiemo gyvūnai festivalio metu apsigyvens Bartninkų bažnyčios griuvėsių erdvėje.
Festivalio organizatoriai ne mažiau už atlikėjų išskirtinumą didžiuojasi per metų metus užaugintu lankytojų pasitikėjimu ir jų pozityvumu. „Nesvarbu, koks oras, žengi žingsnį į festivalio teritoriją, ir pajunti magišką aurą. Atrodo, net vėjas nurimsta, lietūs aplenkia, nusileidžia mistinis rūkas, publikoje tvyro bendrystė ir šviesa. Tai gražiausias atsakas į rengėjų nuoširdumą“, – pasinerti į festivalio b‘ART meditaciją po žvaigždėmis kviečia Aksana.
Projektą „b‘ART“ iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė, organizuoja Vilkaviškio kultūros centras. Bilietus galima įsigyti bilietai.lt ir Vilkaviškio kultūros centro kasoje.
Dainiaus Čėplos nuotr.
