Garliavai ir jos bažnyčiai – jau daugiau nei 200 metų

Kaunas

Kauno rajono savivaldybės nuotr

Reporteris SantaŠaltinis: Etaplius.lt

88189

Vos kelios savaitės skiria du jubiliejus, kuriuos smagiai ir oriai paminėjo nedidelio Garliavos miesto šalia Kauno gyventojai.

Foto galerija:

Gegužės pabaigoje Kaimynystės parke garliaviškiai atšventė 210-ąjį miesto gimtadienį, o praėjusį savaitgalį į šventinius renginius pakvietė Švč. Trejybės bažnyčia, nuo kurios ir prasidėjo Garliavos istorija.

Pirmiausia parapijos namuose jauniesiems misionieriams buvo rodomi krikščioniški filmai. Vėliau nuaidėjo vargonų muzikos koncertas, o kitą dieną surengtas šlovinimų vakaras.

Tituliniai parapijos atlaidai su iškilmingomis mišiomis, eisena aplink bažnyčią, sveikinimais ir dovanomis vyko sekmadienį. Po to kitoje gatvės pusėje įrengtoje aikštelėje prasidėjo koncertas, skirtas paremti projektą, kurį įgyvendinus, bus atnaujintos bažnyčios grindys ir šildymo sistema.

Pasak Kauno rajono savivaldybės atstovų, į sceną lipo įvairių muzikos stilių kolektyvai ir muzikos atlikėjai. Savanoriai rinko aukas projektui, dalijo gaiviuosius gėrimus ir vaišino tortu. Šventės dalyvius sveikino Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis, Garliavos seniūnė Nijolė Tarvydienė, kiti svečiai.

„Garliavą kūrė ne viena karta, o bendruomenės ašimi visada buvo bažnyčia, todėl ir esate stiprūs“, - kalbėjo A. Nesteckis.

Švč. Trejybės parapijos klebonas Gintaras Urbštas dėkojo Dievui už maldos namus, savanoriams - už pagalbą, o rėmėjams – už atnašas. Architektei Reginai Žukauskienei dėkota už projektą, įmonei „Bijola“, Jūratei Palaikienei ir Birutei Žmuidienei – už maitinimą. Padėkos žodžiai skambėjo Juozui Martikaičiui, Alvidui Rimgailai, Egidijui Cibauskui, daugeliui kitų garliaviečių. Atskirai klebonas dėkojo merui Valerijui Makūnui, kuris dėl sveikatos negalėjo atvykti į iškilmes, tačiau padėjo padengti šventės išlaidas.

Mūrinę Garliavos bažnyčią 1809 metais pastatė dvarininkas Juozapas Godlevskis. Po 1863 metų sukilimo carinė valdžia kleboną Kazimierą Vaišnorą įkalino, o vikarus Juozapą Bartusevičių ir Motiejų Radziukyną ištrėmė į Sibirą.

XX a. pradžioje prie bažnyčios veikė Gyvojo rožančiaus brolija, biblioteka, 1907-aisiais įsteigta „Žiburio“ mergaičių mokykla, 1912-1914 metais – Lietuvių katalikų blaivybės skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą susprogdinti bažnyčios bokštai vėliau, 1924-aisiais, buvo atstatyti pagal architekto Stasio Kudoko projektą.

Garliavoje daugiau kaip 50 metų kunigavo ir mirė klebonas Pranciškus Leonas (1892-1982). Sovietmečiu bažnyčia buvo pasipriešinimo židiniu. Parapijos veikloje ypač aktyviai dalyvavo Jadvyga Bieliauskienė, kuri platino Lietuvos katalikų Bažnyčios kroniką, rengė tautinius ir religinius vakarėlius. Už šią veiklą ji buvo nuteistas 7 metams tremties.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt