Gargždiškiai pakvietė latvius pasivaikščioti po braliukų kiemą

Klaipėda

Gargždų krašto muziejaus archyvo nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

66634

Išsipildė Klaipėdos rajono tautodailininkų troškimas savo darbus parodyti užsienyje. Šį rudenį Gargždų krašto muziejuje veikusi paroda supažindino, kaip puošdavosi latviai, o gruodžio pradžioje Gargždų krašto muziejus su tautodailininkais ir Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansambliu „Lažupis“ atidarė parodą „Pasivaikščiojimas po braliukų kiemą“ Latvijos Tukumo muziejaus filiale, Audėjų dirbtuvėse. Ji veiks iki 2019 m. sausio 26 d.

Šimtmečio sukakčiai – tautodailininkų paroda

Jaukioje Audėjų dirbtuvių erd­vėje parodos rengėjas Gargždų krašto muziejus pristatė rajono tautodailininkų darbus, kuriuose gaivinant XIX–XX a. gyvavusias lietuvių liaudies meno tradicijas, pateikiama šiuolaikinė dailiųjų amatų interpretacija.

Parodos ekspozicija reprezentuoja Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, o darbai liudija, kokius amatus, rankdarbius puoselėjo mūsų kaimo vyrai ir moterys. Pasivaikščiojusieji po braliukų kiemą apžiūrėjo tekstilės, medžio drožybos, keramikos, tapybos, kalvystės darbus. Juos sukūrė tekstilininkės Valerija Jurevičienė, Valentina Kaubrienė, Rita Riaukė, Stasė Kausteklienė, Vilija Ridikienė, Birutė Dambrauskienė, audėjos Zita Paulikienė, Audronė Macijauskienė, juvelyrės Sigita Šmaižienė, Renata Jaurienė, medžio drožėjai Petras Balsys, Saulius Rumbutis, Algimantas Ridikas, kalvis Petras Narmontas, grafikė tekstilininkė Joana Lukienė, keramikė Beata Vaitelienė.

Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė džiaugėsi prasmingomis tautodailės darbų ir amatų parodomis, kurios surengtos minint abiejų Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Graži šių muziejų bendrystė užsimezgė prieš porą metų dalyvaujant tarptautiniame projekte.

Tautinių kostiumų skirtumai

Klaipėdos rajono etnografinį išskirtinumą parodos atidarymo metu atskleidė Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažupis“. Latviai juos sutiko susižavėjimo šūksniais, negailėjo plojimų. „Lažupis“ vaizdžiai ir išmoningai atskleidė, kuo skiriasi žemaitis nuo mažlietuvio, atlikdami žemaitiškas ir Mažosios Lietuvos dainas, šokdami bei teatralizuotai vaizduodami tradicinius Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos istorinio regiono tautinius rūbus.

Tukumo muziejaus dirbtuvių Taikomosios tautodailės studijos „Durbė“ vadovei Vinetai Šulcai ansambliečiai iškilmingai įteikė naminės duonos kepalą ir šakotį, linkėdami gausos, skalsos ir sėkmingų metų.

V. Šulca pastebėjo, kad lietuvių tautiniai rūbai regioniniu atžvilgiu labiau skiriasi nei latvių. „Mūsų kostiumuose daugiau detalių – prijuostės, liemenės, galvos apdangalai, delmonai, riešinės ir kita, taip pat gausu puošybos elementų, vyrauja sudėtingesni audimo, siuvinėjimo būdai“, – kalbėjo Gargždų krašto muziejaus kuratorė Sandra Uktverytė.

Krikščioniški simboliai būdingi lietuviams

Dėmesio sulaukė parodoje eksponuojami medžio darbai. Žemaitijos regionui būdingoje drožyboje persipina krikščioniškieji, pagoniškieji ir nacionaliniai motyvai. „Latviai nustebo, kad lietuvių tradicinis apavas XIX a. ir XX a. pradžioje buvo medinės klumpės. Tokio latviai neavėjo – turėjo tik kasdienius medpadžius. Daug klausimų sukėlė ir nukryžiuotasis, kuris dažnai regimas mūsų vaizduojamoje dailėje, tradicinėje buityje – jis toks įprastas lietuvio akiai. Latvijos religinėje bendruomenėje dominuoja liuteronai, todėl krikščioniški simboliai buitinėje aplinkoje nėra paplitę“, – dėstė S. Uktverytė.

Ji priminė, jog ši Klaipėdos rajono tautodailininkų paroda surengta vykdant rajono Savivaldybės Etninės kultūros puoselėjimo ir plėtros programos etnoprojektą „Klaipėdos rajono tautodailininkų darbų parodos atidarymas ir eksponavimas Tukumo muziejuje“. Jo metu surengtos dvi parodos – Gargžduose ir Tukume bei paminėtos Lietuvos ir Latvijos valstybių atkūrimo 100-osios metinės.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt