Gargždiškės šventės idėja subūrė net nepažįstamus kaimynus

Klaipėda

Simos Ulvikienės nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

193258

„Kai nepažįstami žmonės patiki tavo idėja, tai yra didžiulis įvertinimas“, ‒ teigia Zosė Stonienė, sumaniusi savo kvartale, Gargžduose, Vasario 16-osios g. esančioje vaikų žaidimų aikštelėje, surengti Helovino šventę. Tai jau ne pirmoji Z. Stonienės iniciatyva. 2013 m. jos sumanymu Gargžduose buvo pasiektas Lietuvos rekordas – suvertas ilgiausias vaisių vėrinys – 106,2 m ilgio, 69 kg masės iš obuolių skiltelių.

Kilo linksmas sumanymas

Idėja švęsti Helovino šventę namuose Z. Stonienei kilo praėjusiais metais, kai dėl itin griežto karantino nevyko jokios atrakcijos ir buvo rekomenduojama likti namuose. Šeima sugalvojo sau pramogą: pasipuošė namų slenkstį, pridėjo vaišių ir socialiniuose tinkluose paskelbė žinią, kad aplink gyvenantys vadinamame „geologų kvartale“ vaikai gali apsilankyti ir pasivaišinti. Tačiau buvo numatyta sąlyga, kad atėjusieji paskanauti vaišių paskambins į duris, kad šeima žinotų, kiek „vaiduoklių“ atkeliavo. „Skambutis netilo visą vakarą. Vyras ir vaikas iš pradžių žvelgė skeptiškai. Pamatę smagumą, vėliau patys persirengė ir pro langą mojavo atvykstantiems, o vyras pravėręs langą dar ir kaip vaiduoklis ūbavo“, ‒ apie linksmą idėją be tiesioginio kontakto vaišinti vaikus ir švęsti Heloviną pasakojo Z. Stonienė. Ji pastebėjusi, kad vaikams trūksta tokių renginių. Tad nusprendė, jei nebebus tokio griežto karantino, ji panašią šventę darys šalia namų esančioje vaikų žaidimų aikštelėje.

dsc-2827-sita-684x1024.jpg

Džiugino pramogų įvairovė

Pašnekovė šventę pradėjo planuoti net prieš du mėnesius. Dar rugsėjo pradžioje ji skambino Sporto centro direktoriui Vaidui Liutikui pasiklausti, ar yra galimybė rengti tokią šventę. „Esu dėkinga direktoriui už idėjos palaikymą. Leidimas buvo gautas su prašymu po šventės susitvarkyti, ‒ pasakojo pašnekovė ir pridūrė, kad direktorius buvo nustebęs, jog taip anksti ruošiamasi spalio 31 dienos šventei. ‒ Bet aš ir sakau: juk rugsėjis – pats moliūgų derlius, todėl reikia skubėti, kad nebūtų moliūgai sriuboms panaudoti ir suvalgyti.“

Z. Stonienė socialiniuose tinkluose ėmėsi ieškoti bendraminčių ir gvildenti idėją. Atsirado aktyvių mamų, kurios noriai įsitraukė į šventės planavimą. „Renginys buvo visiškai nekomercinis, biudžetas nulinis. Dauguma dekoracijų – tai, ką patys turėjome namuose. Smagu, kad su nepažįstamais žmonėmis pavyko padaryti renginį. Esu dėkinga visoms šeimoms, kurios prisidėjo prie šventės organizavimo, dekoracijų kūrimo, mamoms, dovanojusioms moliūgus, fotografėms, visą vakarą dirbusioms be atlygio“, ‒ nuoširdžiai kalbėjo Z. Stonienė.

Vaikų žaidimų aikštelėje laukė įvairios pramogos: suruoštas „vaiduoklių“ boulingas, pakabintas lipnus voratinklis, skeletų mankšta. Verdamas raganų marmalas – kakava, atvykusieji buvo vaišinami spurgomis, įrengta fotosienelė, o pati Z. Stonienė piešė ant veidų ir kt.

Šventė buvo orientuota į vietinius gyventojus ir pašnekovė esą tik iš nuotraukų pamačiusi, kiek daug žmonių susirinko. Sumanytojos sesuo, persirengusi ragana, prie vartelių reguliavo norinčiųjų įeiti srautą – taip stengtasi išvengti itin didelio žmonių susibūrimo.

Skatino gargždiškių bendruomeniškumą

Pašnekovė minėjo, kad laukė įvairių reakcijų, mat pasirinkta ne itin populiari, svetima šventė. „Norėtųsi, kad žmonės nepainiotų švenčių. Heloviną darėme būtent tikrąją dieną – spalio 31 d., gerbdami tradicijas ir išėjusiųjų tylą. Pati kapus tvarkiau dieną prieš šventę, o lapkričio 1-ąją buvo ramu“, ‒ kalbėjo Z. Stonienė ir priminė, kad turime analogišką šventę – Užgavėnes, kurių metu taip pat persirengiame velniais, mistinėmis būtybėmis. Pašnekovės nuomone, gyvename tokiu laiku, kai trūksta bendravimo, vaikams – kūrybiškumo. Tad svarbu, kad būtų daugiau tokių švenčių, kurios skatina šėlioti, išdykauti, fantazuoti. Pašnekovė džiaugėsi, kad persirengę atvyko ne tik vaikai, bet ir jų tėveliai. Jos nuomone, gargždiškiams netrūksta bendruomeniškumo: šventė atskleidė, kaip žmonės, nepažinodami vieni kitų, gali susiburti vienai bendrai idėjai.

„Noriu kreiptis į visuomenę ir paraginti puoselėti, garsinti mūsų miesto šventes. Turime Obuolių, Cepelinų šventes, o jei kokia bendruomenė sugalvotų prikelti Užgavėnių šventę, mielai prisidėčiau. Turime pavyzdį, kaip Švėkšnoje maža moliūgų šventė išaugo ir tapo žinoma Lietuvos mastu. Kūrybai erdvės yra. Juk turime nuostabų slėnį, kurį galime išnaudoti“, ‒ kalbėjo Z. Stonienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt