Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ilgaamžė su dukromis.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Gargžduose gyvenančiai Stasei Staponkienei sukako 95-eri! Jaukiuose ir šiltuose namuose svečius pasitikusi ilgaamžė stebino puikia išvaizda, giedra nuotaika, šviesiu protu ir gera atmintimi.
Jubiliejaus proga ilgaamžę sveikino Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Rūta Cirtautaitė ir Violeta Riaukienė, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Ligita Liutikienė, Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis.
Stasė Staponkienė kilusi iš Rietavo, jos tėvai turėjo didelį ūkį. Senolė augo 4 vaikų šeimoje, tačiau 2 iš jų mirė dar vaikystėje. Ponios Stasės šeimą vėliau ištrėmė į Sibirą, tačiau brolis juos bevežant sugebėjo pabėgti. Deja, gyvenimas jam nesiklostė – po trejų metų slapstymosi jis žuvo, o senolė dar ir šiandien nežino, kur. Sibire jų šeimai teko praleisti daugiau nei 10 metų. Gyvenimas ten buvo sunkus, teko dirbti plytų gamykloje. Ilgaamžės tėvelis susirgo bevažiuojant į tremtį ir ilgai netrukus ten mirė. Svetur ponia Stasė sutiko ir savo vyrą, su kuriuo susituokė ir susilaukė vaikų. Dvi dukros mirė nesulaukusios nė metukų, tačiau į Lietuvą jie galiausiai grįžo ne vieni: kartu su jais parvyko senolės mama, 4 metukų sūnus ir 1 metukų dukra. Dar vienos dukters jie susilaukė jau Lietuvoje. Kalbant apie vaikus, ilgaamžės veidą nušviečia šypsena: užauginti trys geri vaikai, kurie sukūrė gražias šeimas, padovanojo senolei 6 anūkus ir 10 proanūkių.
„Labai gerai sutariam visa šeima. Visi myli, lanko, todėl šiandien esu rami, kad vaikai gerai užauginti, visi tvarkosi, gražiai gyvena. Ko kito man bereikia – esu turtinga“, – šypsosi ponia Stasė.
Ilgaamžė puikiai prisimena, kaip statė savo dabartinius namus: „Buvo labai sunku, neturėjome, kur gyventi, neturėjome pinigų, tik žemės. Tačiau viską patys statėme, nes mano vyras buvo visų galų meistras, viską mokėjo.“ Senolės vyras mirė prieš 36 metus. Šiandien ponia Stasė savo rankomis statytuose namuose gyvena kartu su dukters šeima. Tačiau visai netoli, čia pat Gargžduose, ir kiti senolės vaikai, todėl senolė visuomet apsupta artimųjų meile ir dėmesiu.
Būdama 95-erių metų ilgaamžė vaikšto pati, pasiramsčiuodama lazdele. Prieš porą metų ištikęs insultas truputį sutrikdė kalbą, tačiau šiandien ji jau beveik atsikūrusi. Klausa taip pat ne tokia, kaip jaunystėje. Vis dėlto energijos ilgaamžei netrūksta. Dukra juokiasi, kad ir dabar ji šiltnamius prižiūri, augalus palaisto, paaiškina visiems, kokius darbus reikia nudirbti. Nepaisant prastesnės regos ilgaamžė skaito spaudą, Klaipėdos rajono laikraštį „Banga“ visuomet perskaito nuo pradžios iki galo, skaito ir „Lietuvos rytą“, visuomet pažiūri žinias. Pasak ponios Stasės, ji žino ir nori žinoti visas rajono, Lietuvos naujienas.
Atsisveikindama ilgaamžė pasakojo netikinti, kad jau sulaukė 95-erių. „Kaip greitai prabėgo tie metai. Kartais sėdžiu ir galvoju apie jaunystę, prisimenu visus takelius, draugus, kaip sunkiai dirbom, vargom, o šiandien gerai gyvenam“, – pasakojo ilgaamžė, o paklausta apie ilgaamžiškumo receptą atsakė, kad nežino, koks jis: „Kiek likimas duoda, tiek reikia gyventi.“
Linkime Stasei Staponkienei gražių akimirkų artimųjų apsuptyje, sveikatos ir Dievo palaimos.
Ernesta BADALOVA, Ryšių su visuomene skyriaus vedėjos pavaduotoja