„Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas „Natura“2000“ teritorijose“

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

98295

Ankstesniais laikais gamtos apsauga buvo suprantama gana tiesmukai – manyta, kad apribojus ar uždraudus žmonių veiklą, biologinė įvairovė bus išsaugota. Tačiau problemos nebuvo išspręstos, nes nemaža dalis gamtinių vertybių yra susiformavusios ir gali išlikti ne vien natūralios gamtinės raidos metu, bet ir įtakojant žmogaus vykdomai veiklai.

Norint išsaugoti biologinę įvairovę neužtenka priimti teisinius dokumentus ar įsteigti saugomas teritorijas – svarbiausia yra užtikrinti realią retų rūšių ar natūralių buveinių apsaugą, tinkamai tvarkant gamtines teritorijas. Aktyvios gamtosaugos - gamtotvarkos veiklos Lietuvoje prasidėjo palyginti nesenai, maždaug prieš dvidešimtmetį.

Kuršių nerija ir Baltijos pakrantės lyguma yra atskiras geografinis rajonas su savitomis geomorfologinėmis ir klimatinėmis sąlygomis. Kuršių nerijos gamtinės aplinkos unikalumas yra susijęs su atviromis smėlynų ekosistemomis. Stiprūs vėjai, pustymas, sausi ir greit įkaistantys nederlingi dirvožemiai, druskingas vanduo, staigios ir dažnos oro permainos nulėmė nerijos augalijos (ir su ja susijusios gyvūnijos) savitumą. Didžiausiu biologines įvairovės išskirtinumu ir verte pasižymi atviros kopų buveinės. Baltosiose kopose kur laisvai keliauja pustomas smėlis, auga Rytų Baltijos pajūrio endeminiai augalai: baltijinė linažolė, baltijinis pūtelis, baltijinė stoklė. Baltijinė linažolė yra įrašyta į Lietuvos ir Europos sąjungos retų, nykstančių bei saugomų rūšių sąrašus. Pilkosiose kopose veisiasi reti drugiai (pajūrinė kukulija, pajūrinis dirvinukas ir kt.) tik Kuršių nerijos kopose yra aptikta Baltijos šilkabitė. Pilkosiose kopose peri Lietuvoje ir Europos sąjungoje saugoma paukščių rūšis – dirvoninis kalviukas.

Laikui einant atviros buveinės apauga krūmais, medžiais ir palaipsniui kopos virsta mišku. Tai natūralus procesas, tačiau jam vykstant yra prarandamos gamtinės vertybės, dėka kurių Kuršių nerija yra ypatinga. Taigi šiuo atveju siekiant išsaugoti Kuršių nerijos gamtos unikalumą, būtina išlaikyti kopas – neleisti joms tapti mišku apaugusiomis kopomis.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke gamtotvarkos plano veiklos – medžių ir krūmų kirtimas buvo ir yra vykdomas Naglių, Grobšto gamtiniuose rezervatuose bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje. Teritorijos kuriose vykdomi kirtimai buvo atrinktos atsižvelgiant į galimybę atkurti prieš tai jose buvusias buveines.

Gamtiniuose rezervatuose pradėti gamtotvarkiniai darbai yra finansuojami 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.5.1-APVA-V-018-01-0002 priemonę „Biologinės įvairovės apsauga“. Darbai truks iki 2020 metų ir yra vykdomi vadovaujantis: Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planu, Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtotvarkos planu, Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt