Gamtos stebuklu, sukurtu vasarą, galima pasigrožėti tik rudenį

Vilnius

Didžiųjų vapsvų sulipdytą lizdą galima būtų palyginti su vilnų kuodeliu arba su apverstu kibiru.

Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt

57415

Šiųmetis auksinis ruduo, besitęsiantis jau kelias savaites, leidžia pasigrožėti ne tik gamtoje esančių spalvų gama, bet ir atidžiai pasižvalgyti į tai, ko karšta vasara padaryti neleido.

Šią vasarą sodų bendrijoje „Rasa“ (Černiškių kaimas, Širvintų seniūnija) esančioje kaulenių gyvatvorėje vapsvos susilipdė įspūdingą lizdą. Lizdo šonai taip kruopščiai ir dailiai sulipdyti, kad primena vilnų kuodelį, užmautą ant verpstės. Lizdo apatinė dalis atvira, o viduje matyti keliais aukštais sudėlioti koriai. Lizdą susisukusios didžiosios vapsvos visą vasarą atrodė agresyviai nusiteikusios, neleido prie gyvatvorės net prisiliesti ir jos nukirpti. Buvo svarstoma galimybė į pagalbą kviestis ugniagesius-gelbėtojus, bet, atėjus rudeniui, vabzdžiai, palikę dailųjį lizdą, dingo. Dabar galima ir grožėtis, ir čiupinėti, ir fotografuoti tiek, kiek širdis geidžia. Mat nuraudonijusi gyvatvorė jau beveik numetė lapus.

Prieš keletą metų tame pačiame sklype vapsvos buvo susisukusios lizdą namelio palėpėje, todėl lizdas buvo geltonos spalvos. Šįmet jis pilkas: gal saulės nugairintas, gal lietaus išplautas, gal prie gyvatvorės pritaikytas? Nesupaisysi juk tų vabzdžių, jų norų ir galimybių!

Gamtininkai teigia, jog rugsėjo-spalio mėnesiais visi vapsvų šeimos nariai žūva, išskyrus jaunas apvaisintas pateles, kurios žiemoti išsislapsto žemėje, po samanomis, po medžių žieve, o pavasarį kuria savo bendruomenes. Gamtininkų nuomone, į didžiųjų vapsvų lizdą reikia žiūrėti su pagarba, nes būtent jos yra popieriaus išradėjos. Vapsvų nameliai ir koriai yra popieriniai, pagaminti iš mažų medžio gabalėlių ir celiuliozės. Tą pirmą kartą pastebėjo kinai prieš 4000 metų ir išmoko gaminti popierių.

Mokslinėje literatūroje sakoma, kad įprastos vapsvų lizdų vietos - po stogų atbrailomis, aukštose palėpėse ir pašiūrėse bei pagalbiniuose pastatuose. Gamtoje jos įsikuria medžių drevėse, inkiluose (išvydamos ten perinčius paukščius), krūmuose, žolėse ir net graužikų urvuose. Pasak biologo, vapsvos tampa ypač pavojingos vasaros pabaigoje, kai jų kolonijos tampa didesnės. Padidėjus populiacijai, vabzdžiai maisto pradeda ieškoti didesnėje teritorijoje, todėl dažniau susiduria ir su žmonėmis.

Retas pasiryžtų iš arti vasarą apžiūrėti didžiųjų vapsvų sukurtą gamtos stebuklą. Tam belieka auksinis ruduo, kai lizdas tuščias, o aplinkui nezvimbčioja karingai nusiteikę vabzdžiai.

Nikodemas Gaurėnas

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt