Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt
Paskelbus karantiną Lietuvoje daugelis organizacijų pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, o darbuotojai įgyja naujų įgūdžių – ieško naujos informacijos ir naudojasi naujomis technologijomis. Ši situacija tapo puikia proga šiomis aplinkybėmis pasinaudoti sukčiams. Be to, nuolatines pajamas praradę asmenys tapo labiau pažeidžiami ir ieško galimybių užsidirbti.
Dažniausi sukčiavimo būdai
Sukčiai visada stengiasi sužinoti savo aukų asmeninę informaciją arba išvilioti pinigus.
Dažniausiai pasitaikantys sukčiavimo būdai yra su investavimu susijusi apgaulė, kai asmuo įkalbinamas investuoti į „unikalią galimybę“, ir sukčiavimas apsimetant, kai žmonės įvairiais būdais raginami prisijungti prie savo interneto banko arba sukčių svetainėse pateikti mokėjimo kortelių duomenis.
„Iki šiol visi sukčiavimai, susiję su investicijomis, atitinka schemą, kai klientui skambinama telefonu dėl „geriausio šimtmečio pasiūlymo“ investuoti ir uždirbti. Skambinantysis paprastai kalba tik rusiškai. Asmenų, kurie sulaukia tokio skambučio, telefonų numeriai pasirenkami atsitiktine tvarka arba paimami iš neteisėtai gautos duomenų bazės. Paprastai tokio sukčiavimo aukomis tampa vyresnio amžiaus žmonės. Net yra buvę atvejų, kai klientai, norėdami investuoti, norėjo gauti banko paskolą.
Antrasis dažniausiai paplitęs būdas: klientas įveda savo duomenis netikrose svetainėse, o tada sukčiai duomenis gali panaudoti pirkdami, pervesdami pinigus iš kliento banko sąskaitos ir pan. Tipiškos sukčių priemonės yra netikros internetinės parduotuvės arba netikros nuorodos tikrose internetinėse parduotuvėse, taip pat SMS žinutės ir el. laiškai, kurie siunčiami tarsi banko vardu, raginant paspausti nuorodą, skirtą, pavyzdžiui, pranešimui peržiūrėti, gaunamam mokėjimui patikrinti, banko prieigos informacijai pakeisti ir pan. Sukčiai yra labai kūrybingi ir kasdien sugalvoja vis naujų būdų, kaip gauti klientų asmeninius duomenis“, – pabrėžia Michail Solovjov, „Citadele“ banko Vyresnysis informacijos saugos pareigūnas.
Kitos galimos sukčiavimo schemos per viruso COVID-19 krizę
Atsargiai vertinkite galimai apgaulingas SMS žinutes arba „WhatsApp“ pranešimus su nuorodomis, kuriuose prašoma įvesti savo banko duomenis, kad gautumėte informacijos apie nemokamus COVID-19 testus arba valstybės paramą sunkumų patiriantiems gyventojams.
Kitose šalyse pasitaikė apgaulingų el. laiškų ir kitų informacijos šaltinių, siūlančių naujausias žinias apie viruso plitimą, kuriuose buvo kompiuterinių virusų arba naudotojai turėjo įvesti asmeninę informaciją, kad galėtų gauti prieigą. Be to, sukčiai gali pasitelkti programėles, siūlančias informaciją apie virusą tikruoju laiku, kurios atsisiųstos užblokuoja įrenginį, o jį atblokuoti galite tik sumokėję.
Paminėtina dar viena sukčiavimo schema, su kuria susiduriame gana dažnai, be to, ji gali pasirodyti ir šiuo metu. Potenciali auka atsako į paskolos skelbimą ar net paskelbia, kad nori gauti paskolą. Sukčiai įtikina tokią auką perduoti visus internetinio banko prisijungimo duomenis arba atidaryti banko sąskaitą. Pavyzdžiui, jie gali tvirtinti aukai, kad interneto banko prisijungimai reikalingi norint patikrinti kredito istoriją. Po to sukčiai aukos vardu paima greitųjų paskolų, kurias perveda į kitas sąskaitas.
Patarimai dėl saugumo
Kad nepatektumėte į sukčių pinkles, apsipirkdami internetu ir atlikdami kitas finansines operacijas atsižvelkite į tolesnius punktus.