Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Savo nesibaigiančiose Visatos supratimo ir savo vietos joje paieškose nuostabūs nedideli signalai gali tapti visiškai naujų pasaulių užuominomis.
Žvaigždės šviesos lygio smuktelėjimai gali išduoti orbitoje skriejančių planetų egzistavimą ir dabar astronomai žengė pirmuosius žingsnius link to, kad radijo emisijos būtų panaudotos atskleisti naujas egzoplanetų paslaptis, rašo sciencealert.com.
„Planetinės pašvaistinės radijo spinduliuotės stebėjimas yra perspektyviausias būdas nustatyti egzoplanetinius magnetinius laukus,“ – naujausiame tyrime aiškino Kornelio universiteto astronomas Jake Turner. „Žinios apie juos suteiks mums svarbių įžvalgų apie planetų vidinę struktūrą, atmosferinį nuotėkį ir tinkamumo gyventi sąlygas“.
Kuomet žvaigždiniai vėjai – nuo žvaigždės šeimininkės sklindančios įelektrintos dalelės, susiduria su planetos magnetiniu lauku, jo greičio pokyčiai gali būti nustatomi kaip ryškūs radijo emisijų pokyčiai, statistiškai apibūdinami kaip „pliūpsniai“.
Pačios Žemės magnetinis laukas, nukreipdamas Saulės vėjus, treliuoja ir cypia lyg nežemiški paukščiai. Panašias aimanas taip pat esame girdėję ir iš kitų mūsų Saulės sistemos planetų.
Žinoma, kad aptiktum tokių iš egzoplanetų atkeliaujančių radijo signalų šnabždesį mums visų pirma reikia būdo pažvelgti už viso to triukšmo sklindančio iš Žemės ir kitur.
Būtent tam prieš kelerius metus komanda sukūrė „BOREALIS“ programą. Jie išbandė ją Jupiteryje ir tuomet apskaičiavo, kaip Jupiterio radijo emisijos atrodytų, jei jos būtų gerokai toliau.
Jau buvo atrasta tam tikrų naujų planetų, naudojančių šias radijo emisijas, įskaitant ir anksčiau šiais metais fiksuotą atvejį, kuomet astronomai susiejo radijo bangų aktyvumą su sąveikomis tarp GJ 1151 žvaigždės magnetinio lauko ir potencialios Žemės dydžio planetos. Bet visa tai dar turi patvirtinti tolesni radijo stebėjimai.
Taigi Turner komanda nusprendė išbandyti savo sukurtą techniką, naudodami Nyderlandų „Low Frequency Array Radiotelescope“ (LOFAR) radioteleskopą, kad pažvelgtų į tris sistemas, su žinomomis egzoplanetomis: 55 Cancri, Upsilon Andromedae ir Tau Boötis.
Tik Tau Boötis sistema, esanti už 51 šviesmečio, demonstravo radijo duomenų pyptelėjimus, kurie atitinka mokslininkų prognozes iš jų bandymų su Jupiteriu. Jie pasirodė 14-21 MHz pliūpsninių emisijų forma.
1996 metais 3,3128 dienų orbitoje aplink liepsnojančią, jauną F tipo žvaigždę ir mažesnį raudonąjį nykštuką, sudarančius Tau Boötis dvinarę sistemą, buvo atrasta karšto Jupiterio egzoplaneta.
„Mes galvojame apie pačios planetos emisiją,“ – sakė Turner. „Iš radijo signalo ir planetos magnetinio lauko stiprumo bei poliarizacijos, jis yra suderinamas su teorinėmis prognozėmis“.
„Žemę primenančių egzoplanetų magnetinis laukas gali prisidėti prie jų galimo tinkamumo gyventi,“ – aiškino Turner. „Jis apsaugo savo pačių atmosferas nuo Saulės vėjų ir kosminės spinduliuotės bei apsaugo planetą nuo atmosferinių praradimų“.
Jų aptiktas signalas yra silpnas ir vis dar laukia patikrinimo iš kitų žemo dažnio teleskopų ir tik tuomet tyrėjai galės patvirtinti tikrąją aptiktos radijo emisijos kilmę.
„Negali atmesti tikimybės, kad emisijų šaltinis yra žvaigždžių žybsniai,“ – perspėjo mokslininkai, tačiau išlieka ir galimybė, kad emisijos yra iš planetos.
Jei kiti teleskopai, tokie kaip LOFAR-LBA ir NenuFAR gali patvirtinti šiuos atradimus, tuomet toks radijo emisijos iš egzoplanetų aptikimas atvers naują įdomų tyrimų lauką, suteiksiantį mums kelius pažvelgti giliau į tolimus, svetimus pasaulius.
Tyrimas paskelbtas Astronomy & Astrophysics