Gal nelaimės ir nebus, tačiau medžiai – ne piramidės, jie amžinai nestovės

Vilnius

Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt

212935

Kai tik kyla stipri audra ar vėtra, rajono ugniagesiai kviečiami šalinti ant kelių ar gatvių nuvirtusius medžius. Galima dėkoti likimui, kad kol kas išvengta žmonių traumų ar aukų, nors tokia tikimybė visada yra. O ir pavyzdžiai kitose savivaldybėse rodo, kad stipraus vėjo neatlaikę seni, puvinio pažeisti medžiai kelia labai didelį pavojų.

Mažiau nei prieš du mėnesius, vasario 19-osios rytą, Kauno rajono ugniagesiams buvo pranešta, kad Drąseikių kaimo Medžiotojų gatvėje ant pravažiuojančio automobilio „Toyota Celica“ nuvirto medis. Vairuotojas teigė nenukentėjęs, tik patyręs šoką. Medikų pagalbos atsisakė.

Vos prieš kelias dienas iki šio įvykio, vasario 17-osios popietę, kelyje Vilkaviškis-Marijampolė ant automobilio stiprus vėjas užvertė medį. Sunkiai sužeistas keleivis, žuvo sutuoktinių pora. Našlaičiais liko penki vaikai.

2021 metų rugpjūčio 9 dienos vėlų vakarą Marijampolės rajone, Pabuktės kaime, važiuojant keliu ant automobilio „Toyota Corola“ staiga nukrito medis ir stipriai jį apgadino.

2015 metų gruodžio 22 dieną Klaipėdoje, S. Daukanto gatvėje, ant važiuojančio automobilio „Ford Transit“ užvirto medis. Vairuotojas teigė mėginęs stabdyti transporto priemonę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Manoma, kad medis galėjo būti pažeistas puvinio, todėl jo kamienas neatlaikė stiprių vėjo gūsių.

2015 metų sausio 11 dieną, apie 10 val., kelyje Sartininkai-Tauragė užvirtęs medis suniokojo automobilį „Toyota“, vairuotojas nenukentėjo tik per plauką.

tuopos7282.jpg

tuopos7283.jpg

tuopos7284.jpg

Tai tik keli internete surasti pranešimai. Dabar sunku pasakyti, ar kada nors panašus atvejis buvo mūsų rajono savivaldybėje, tačiau susidūrimų su nuvirtusiais medžiais buvo, ir visai neseniai. 2021 metų rugpjūčio 14 dieną Širvintų sen. Juodelių kaime, Plento gatvėje, automobilis atsitrenkė į nuvirtusį medį. Žmonių sužalojimų išvengta.

Prieš dešimtmetį Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas teigė, kad Lietuvoje per metus į pakelėse augančius medžius atsitrenkia maždaug 80 automobilių. Tokių eismo įvykių metu vidutiniškai žūva 20, sužeidžiama 130 žmonių. Tyrimais nustatyta, kad daugiau kaip 8 cm skersmens medis gali būti laikomas nepajudinama kliūtimi, t.y. automobilis, atsitrenkęs į medį, jo nenukerta.

Kai kovo 29 dieną Širvintų rajono savivaldybė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje informavo, jog Širvintų mieste palei Plento gatvę augančios 38 juodosios tuopos dėl blogos jų būklės ir keliamo pavojaus praeiviams, automobiliams administracijos direktorės Ingridos Baltušytės įsakymu bus šalinamos, skaitytojai į tai reagavo dvejopai. Vieni pasidžiaugė, kad susigriebta laiku, kol nenutiko nelaimė, kiti priešingai – tuo piktinosi ir smerkė. Anot vieno „Facebook“ vartotojo, jis taip džiaugėsi, „kad nors viena gatvė su gražiais aukštais medžiais. Bet mato, kad jau nebebus. Tas perdėtas „rūpestis“ kitais, dėl GALIMO pavojaus jau peržengia visas ribas. Nuo Giedraičių iki Ukmergės tik Plento gatvė likusi su medžiais“. Kitas „mato nuostabius medžius. Medis turi teisę augti ir sulaukti senatvės. Pjauti negalima ir visi sprendimai priimami tik spėliojimo būdu, kas bus jei bus. O kas bus jei nebus? Pjauti negalima“.

Galima būtų diskutuoti, kas yra medžio senatvė. Šioje vietoje augančios juodosios tuopos, tiesa, Lietuvoje laikomos retu medžiu, tačiau į „Raudonąją knygą“ neįrašytos. Žaliuoja jos 80-150 metų, bet kartais pasitaiko turinčių ir 300 metų. Kiek konkrečiai metų šioms Širvintų tuopoms, sunku pasakyti. Galima tik pastebėti, kad 1944 metais vokiečių karo aviacijos darytoje Širvintų miestelio aeronuotraukoje čia medelių dar nesimato. matyt, jie buvo pasodinti kiek vėliau, praplatinus toje vietoje ėjusį lauko keliuką, kuris dabar jau virtęs Plento gatve.

Savivaldybė skelbiasi atlikusi komisijos ekspertinį medžių būklės vertinimą, kuriame nurodyta, jog juodosios tuopos, augančios tarp miesto turgaus ir „Sodros“ pastato, „yra blogos būklės, jos nėra priskiriamos saugotiniems medžiams. Įvertinus būklę nustatyta, kad 37 tuopų būklė bloga, 1 – nepatenkinama. Artimesnė gatvei tuopų eilė palinkusi į kelio pusę, jų lajose virš pėsčiųjų tako gausu sausų šakų, kurios bet kada gali lūžti. Dėl blogos medžių būklės ir keliamo pavojaus „Sodros“ pastatui, praeiviams ir automobiliams aplinkos apsauga rekomenduoja visas tuopas pašalinti“.

Taigi, priimtas sprendimas medžius kirsti.

Dėl kirstinų medžių kylančios aistros nėra naujos Širvintose. Prisiminkime, kiek nepatenkintų buvo, kai buvo vykdoma I. Šeiniaus gatvės rekonstrukcija. Dažnam buvo gaila senų liepų, po kuriomis prabėgo ne vieno širvintiškio komjaunuoliška jaunystė, pirmąkart pasibučiuota. Tas senas, persenusias liepas išrovė, pasodino naujas, kurias, tiesa, paskui jaunuoliai aplaužė, o dar vėliau dėl sodinant padarytų klaidų jos ėmė nykti, ir teko atsodinti.

Dar nepamiršta, kiek buvo murmėjimo, kai buvo nutarta kirsti senas liepas Vilniaus gatvėje ir atsodinti naujomis. Arba kiek ašarų pavieniai širvintiškiai išliejo, kai buvo nutarta nupjauti palei Plento gatvę augusias nusenusias obelis ir jų vietoje pasodinti naujus medelius. Kas šiandien tų pūvančių obuolių bepasigenda?

Ir visais atvejais į akis krito viena detalė: jei kritikuotas, tai pats sprendimas senus medžius kirsti, o ne noras juos atnaujinti. Nė vienas kritikas nepasiūlė kito sprendimo, kuo sutrešusius, estetikos nebekeliančius medžius pakeisti. Tarsi tie nusenę medžiai būtų amžinai stovinčios Egipto piramidės, kurių bijo pats laikas.

Jei ne šiandien, jei ne po dešimties metų, tai anksčiau ar vėliau šias tuopas teks pjauti. Jos, kaip ir visa, kas gyva, anksčiau ar vėliau baigs savo egzistenciją. Specialistų manymu, apie tai jau galima kalbėti.

Apskritai kaip šiuo atveju teigiama specialistų komisijos išvadoje, palei Vilniaus gatvę augančios tuopos nėra saugotinos, visi medžiai jau seni, jų būklė bloga, su gausybe sausų šakų, kamienai su puviniais, drevėmis. Per arti takų ir kelio esantys želdinių sausos šakos daro žalą praeiviams, automobiliams. Pašalinus tuopas, triukšmo apsauga nepakis, nes lajos sukilusios aukštyn ir nebesudaro apatinėje dalyje apsauginės juostos. Aplinkoje nėra temperatūros perkaitimo ruožų, nes greta esančiuose sklypuose auga želdiniai, vejos. Biologinės įvairovės išsaugojimas šiame gatvės želdinių ruože neaktualus. Paliekamas žalios vejos ruožas tarp kelių išsaugos esamą biologinę aplinką.

Verkšlenantiems dėl nykstančio grožio specialistai atsako, kad „dendrologiniu ir estetiniu požiūriu šios tuopos dėl senatvės ir blogos būklės nebevertingos“. Na, o pašalinus tuopas, rekomenduojama išsaugoti natūralaus dirvožemio žalią zoną ir joje pasodinti naujus želdinius, ką, beje, ir ketinama daryti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt