Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, kad didesnis neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) galėtų būti taikomas jau nuo kitų metų, kartu įsigaliojant ir minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui. Tuo metu kiti sektorinių, pelno mokesčių pakeitimai bei individualia veikla užsiimančių įmonių apmokestinimo tvarkos pokyčiai greičiausiai įsigaliotų nuo 2023 m.
„NPD didinimo sprendimas galėtų įsigalioti drauge su minimalios mėnesinės algos didinimu, tai yra nuo 2022 m. sausio 1 d., tuo tarpu kitiems pasiūlymams būtų taikomas sutarimas, kad nuo įstatymų priėmimo dienos pakeitimai įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Skaistė.
Pasak finansų ministrės, šiuos pakeitimus parlamentarai turėtų pradėti svarstyti jau spalio mėnesį.
„Planuojame, kad šie pasiūlymai į Seimą atkeliautų spalio mėnesį. Tuomet Seimas apsispręs ar rudens sesijoje, ar pavasario sesijoje šie sprendimai galėtų būti priimti“, – aiškino G. Skaistė.
ELTA primena, kad finansų ministrė tikisi, kad MMA nuo kitų metų bus padidintas iki 730 eurų.
MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. „Sodros“ liepos mėnesio duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų yra apie 17 tūkst.
Valstybės biudžete šiam tikslui, preliminariais paskaičiavimais, reikėtų apie 26,5 mln. Eur.
Nuo minimalaus darbo užmokesčio yra neatsiejamas ir neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) augimas. Ministrės teigimu, naujoje Seimo sesijoje bus persvarstoma NPD formulė, kad pajamos „į rankas“ mažiausiai uždirbantiems būtų didesnės. Tokie pokyčiai įsigaliotų kartu su minimalios mėnesinės algos didinimu nuo sausio 1 dienos.
ELTA