Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt
Penktadienį Finansų ministerijai, Mykolo Romerio universitetui ir VšĮ „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui“ pasirašius memorandumą dėl naujos Pinigų plovimo prevencijos specialistų programos sukūrimo, ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad šis žingsnis sustiprins Lietuvos, kaip pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, įvaizdį.
Jos požiūriu, tai pagerins šalies derybinę poziciją siekiant, kad būtent Vilniuje įsikurtų nauja Europos Sąjungos (ES) Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūros institucija (AMLA). Tačiau, ministrės vertinimu, Lietuvos šansai taptų dar didesni, jeigu šio centro funkcijos būtų praplėstos, institucijai suteikiant įgaliojimus ir dėl sankcijų įgyvendinimo.
„Yra pasiūlymų, kaip praplėsti pačios Pinigų plovimo prevencijos agentūros veikimo ribas. Pradėjus taikyti sankcijas yra pasiūlymų, kad naujoji agentūra užsiimtų ne tik tradiciniais pinigų plovimo prevencijos klausimais, bet taip pat ir sankcijų įgyvendinimo priežiūra“, – penktadienį po memorandumo pasirašymo surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.
Kaip aiškina politikė, pasiūlymas, kurį pateikė Europos Komisija (EK), šiuo metu svarstomas Europos Parlamente, o vėliau bus aptariamas tarp Bendrijos šalių finansų ministrų.
„Jeigu tas kompetencijų laukas prasiplės, tai turbūt Lietuva turi stiprių kompetencijų ir šitoje srityje. Tai kai klausimas grįš iki finansų ministrų tarybos, tuomet mes turėsime konkretesnius algoritmus, kaip bus parenkama lokacija“, – aiškino ji.
Apskritai, ministrė pažymi, kad šiuo metu klausimas dėl AMLA vietos pasirinkimo labiau yra diplomatinių derybų, o ne objektyvių kriterijų atitikimo klausimas, todėl Lietuvos galimybės akcentuoti savo kompetencijas diskusijų metu bus itin svarbu.
„Europinių institucijų vietos parinkimas dažniausiai yra politinis klausimas. Politikai dažniausiai remiasi ne tik objektyviais kriterijais, bet taip pat įvaizdžio klausimais. Man atrodo, kad Lietuvos, kaip pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro, įvaizdžio sustiprinimas taip pat prisideda prie to, kad būtų galima tokią instituciją matyti labiau Lietuvoje negu kurioje nors kitoje valstybėje“, – tvirtino G. Skaistė.
ELTA primena, kad apie naujos, už pinigų plovimo prevenciją atsakingos ES institucijos steigimą Vilniuje, finansų ministrė G. Skaistė užsiminė po sausio viduryje įvykusio susitikimo su Euro grupės (EG) pirmininku Paschaliu Donohoe. Ministrė tuomet pažymėjo, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių regione, išsakiusių ambiciją įkurdinti šią instituciją.
Apie tai, kad Vilnius būtų ypač tinkama vieta naujai ES Pinigų plovimo prevencijos agentūrai steigti, su EG grupės vadovu kalbėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda, pristatęs Lietuvos padarytą pažangą „fintech“, kibernetinio saugumo ir pinigų plovimo prevencijos srityse.
Pasiūlymas įkurti naują ES lygmens Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priežiūros instituciją numatytas Europos Komisijos (EK) 2021 m. liepą paskelbtame teisiniame pakete, skirtame visapusiškam ES pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemos stiprinimui.
Pasak ministerijos, agentūrą numatyta įkurti iki 2024 m. pradžios, o veiklą ji turėtų pradėti 2026 m.
Siekiant, kad AMLA būtų įkurta būtent Vilniuje, Finansų ministerija kartu su Užsienio reikalų ministerija (URM) bei Lietuvos ambasadomis ES jau pradėjo aktyviai kalbėtis su kitų šalių atstovais, taip stengiantis suburti šalių narių pakankamą palaikymą.
ELTA