Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Gintarė Skaistė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Planas buvo rengtas drauge su Vyriausybė programa, tai reiškia, kad tai, kas įrašyta „Naujos kartos Lietuva“ plane, tiesiogiai atspindi mūsų Vyriausybės įsipareigojimus. Manome, kad taip, kaip jie yra aprašyti, taip jie ir įgyvendinti. Mūsų nuomone, pateikti mokestiniai pasiūlymai Seimui atitinka Lietuvos įsipareigojimus“, – antradienį sostinėje vykstančios Finansų ministerijos ir EK organizuojamos metinės „Naujos kartos Lietuva“ plano konferencijos metu teigė G. Skaistė.
„Įvertinimo metodika, kuria EK vertina kiek rodikliai pasiekti ir kaip taikomos sankcijos, jeigu nepasiekti, buvo patvirtinta po dviejų metų, kai planas jau buvo pasirašytas. Manome, kad Lietuvos pateikti sprendimai Seimui atitinka įsipareigojimus ir kadangi čia nesutariame šioje vietoje su EK, tai tikiu, kad teismas yra ta institucija, kuri atsakys į visus iškeltus klausimus“, – pažymėjo ji.
G. Skaistė tikino, kad Lietuvos ir EK ginčas yra dėl mokestinių lengvatų šalyje, nes Komisijos nuomone, šio rodiklio pokyčių apimtis galėjo būti didesnė.
„Yra keletas rodiklių susijusių su mokesčių pakeitimais, vienas iš jų yra mokesčių lengvatų ir specialių apmokestinimų režimų peržiūra. Būtent šio rodiklio apimtis sukėlė klausimų EK, mes manome, kad tiek, kiek įsipareigojome, kiek suplanuota Vyriausybės programoje, tas ir buvo padaryta. Komisija mano, kad ambicija turėjo būti didesnė, nežinau, kodėl jie taip mano. Teismas atsakys, kaip yra iš tikrųjų“, – aiškino ministrė.
Kalbėdama apie visą planą konservatorė pabrėžė, kad investicijos jau įgauną pagreitį ir šiuo metu jau vykdomas įgyvendinimo etapas.
„Įgyvendinome tris ketvirtadalius visų reforminių veiklų, kurios buvo suplanuotos. Investicijos įgauna pagreitį, šiandien paleista kvietimų beveik 95 proc. visoms plano investicijoms, sutarčių sudaryta jau už 80 proc. viso plano lėšų. Bet investicijos įgauna pagreitį ir jau esame įgyvendinimo etape“, – sakė G. Skaistė.
ELTA primena, kad Lietuva iš RRF fondo yra gavusi beveik 1,36 mlrd. eurų – 886 mln. eurų subsidijinės dalies ir beveik 470,3 mln. eurų paskolinės dalies lėšų.Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę.
Lietuva taip pat pasikreipuisi į ESBT, reaguodama į EK pritaikytą dalinę 8,7 mln. eurų sankciją Lietuvos RRF plano daliai.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praeitą savaitę sakė, kad antrasis RRF fondo lėšų išmokos Lietuvai prašymas yra sustabdytas tol, kol parlamentas nepriims su mokesčių reformos paketu susijusių sprendimų. Anot jos, jeigu reikalingi pokyčiai nebus priimti, EK gali taikyti sankcijas.