PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2022 m. Kovo 17 d. 09:07

G. Skaistė: jeigu Vyriausybė iš tiesų nieko nedarytų, šildymo kainos būtų išaugusios ne procentais, o kartais

Vilnius

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt


209260

Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat atmeta prezidento kritiką dėl Vyriausybės reakcijos į kainų augimo tendencijas šalyje. Ji pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu valdantieji iš tiesų būtų nesiėmę jokių veiksmų, gyventojai būtų pajautę kur kas reikšmingesnį infliacijos poveikį.

„Suprantu konkuruojančių politinių veikėjų norą primesti tam tikrą naratyvą, kad Vyriausybė nieko nedaro. Bet aš visgi manyčiau, kad tai yra nekorektiškas pateikimo būdas“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo G. Skaistė.

Pasak ministrės, reaguodama į kainų augimo tendencijas, Vyriausybė jau parengė tris antiinfliacinių priemonių paketus.

„Vienas iš jų, pagrindinis, tai valstybės biudžeto projektas, kuriame per 1 mlrd. eurų buvo numatyta žmonių pajamų didinimui, dėl ko pas mus ir pensijos, ir minimali mėnesinė alga, ir vidutinis atlyginimas augo sparčiausiai visame regione“, – tikino ji.

Politikė akcentuoja, kad, be biudžete numatytų priemonių, buvo parengtas šildymo kompensacijų mechanizmas, o Seime taip pat svarstoma ir pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui.

„Matydama išaugusias energijos, dujų kainas, Vyriausybė priėmė pirmą energijos kainų stabilizavimo paketą. Taip pat pasiūlė antrą. Ir jeigu nieko nebūtų daryta, tai šildymo kainos būtų išaugusios ne procentais, o kartais“, – pabrėžė G. Skaistė.

Vis tik ministrė atkreipė dėmesį, kad, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, visos iki to laiko pateiktos ekonominės prognozės pasikeitė, taip pat sparčiai keičiasi ir energetinių išteklių kainos, todėl, jos vertinimu, pateikti naujas tikslingas priemones šiuo metu yra sudėtinga.

„Reikia suprasti, kad žmonės yra gelbėjami jų pačių pinigais. Todėl reikia akivaizdžiai nustatyti tas priemones, kurios labiausiai padėtų kovoti su ateinančia krize“, – tvirtino G. Skaistė.

ELTA primena, kad trečiadienį valdančiųjų reakciją į šalyje augančius kainų augimo rodiklius kritiškai įvertino prezidentas Gitanas Nausėda.

„Man tikrai neramu ir net šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematikai“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

„Atleiskite, bet už poros savaičių ar šiek tiek vėliau ir šildymo sezonas pasibaigs. Tai mes apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo nejuntamai ir be jokių pasekmių žmonėms“, – tvirtino G. Nausėda.

Pasak šalies vadovo, Prezidentūra atliko nuomonės apklausą, kuri parodė, kad 9 iš 10 gyventojų jaučia infliacijos padarinius. Taip pat, prezidento teigimu, apklausos duomenimis, lygiai tiek pat mano, kad valstybės institucijos padarė nepakankamai, siekiant kompensuoti infliacijos padarinius.

Reaguodama į kritiką ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad Vyriausybė pirmiausiai planuoja sulaukti atnaujintų ekonominių projekcijų, kurias kitą savaitę turėtų pateikti Lietuvos bankas. Tik įvertinus prognozes, pasak jos, bus galima pasirinkti tikslingiausias infliacijos švelninimo priemones.

Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. eurų.

Tuo metu prezidentas G. Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlo didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Vis tik Vyriausybės siūlymą ketvirtadienį nusprendęs svarstyti Seimas po pateikimo pritarė tik vienai iš dviejų Prezidentūros priemonių – siūlymui didinti NPD.

Tuo metu įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui pateikė net 10 iniciatyvų dėl PVM įstatymo pakeitimų, tačiau daugelis jų buvo grąžinti tobulinti arba atmesti.

ELTA