Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Ignas DobrovolskasŠaltinis: ELTA
„Viena iš sričių yra migracijos politika ir nustatymas, kiek žmonių gali atvažiuoti iš užsienio tam, kad papildyti mūsų darbo jėgą, kuri dabar jau yra. Matome, kad tiek ukrainiečiai atvažiavę iš Ukrainos papildė mūsų darbo rinką ir pakankamai efektyviai įsiliejo į ją. Lietuva yra pirma iš tų šalių, kurioje ukrainiečių įsidarbinimo procentas yra pats didžiausias iš visų šalių, kurios priėmė Ukrainos karo pabėgėlius“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G. Skaistė.
Ji taip pat pridėjo, kad svarbus yra vyresnių žmonių išlaikymas darbo rinkoje, jog jie galėtų prisitaikyti prie pokyčių.
„Tuo pačiu reikia kalbėti apie vyresnių žmonių išlaikymą darbo rinkoje tam, kad galėtų prisitaikyti prie pokyčių ir tam daromi sprendimai tiek dėl mokymosi visą gyvenimą, jog vyresni žmonės būtų pasirengę dirbti ir prisitaikyti prie pokyčių, kurie vyksta ir neišeitų į pensiją pernelyg anksti”, – sakė ministrė.
G. Skaistė išskyrė ir sveiko gyvenimo trukmės svarbą sprendžiant senstančios visuomenės problemą. Anot jos svarbu, kad žmonės galėtų dirbti ir ilgiau išlikti sveikti, taip sumažindami kaštus, reikalingus sveikatos apsaugai.
„Trečioji grupė sprendimų, tai sveiko gyvenimo trukmė, kad žmonės galėtų dirbti ir ilgiau išlikti sveikti bei tuo pačiu sumažinti kaštus, kurie yra reikalingi jų sveikatos apsaugai. Vienas iš rodiklių, kuris numatomas įgyvendinant ir Sveikatos reformą, yra ilgesnė sveiko gyvenimo trukmė. Taip pat rengiama Ilgalaikės priežiūros reforma, kuomet būtų galima pasirūpinti žmonėmis, kurie yra vyresnio amžiaus, įgyvendinant tam tikrus sisteminius sprendimus“, – tvirtino politikė.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vyriausiasis ekonomistas Alvaro Pereira ketvirtadienį pristatytoje prezentacijoje teigė, kad Lietuva yra viena iš sparčiausiai senstančių EBPO šalių.
Jis tvirtino, kad Lietuvos valstybės skola senstant visuomenei ir nesiimant papildomų fiskalinių priemonių, 2050 m. gali pasiekti apie 100 proc. nuo BVP lygį.