G. Skaistė: daugeliui žemės ūkio įmonių tikriausiai bus leidžiama atidėti mokesčius

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA

246935

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad svarstant leisti energijai imlioms įmonėms atidėti mokesčius, pirminiais Finansų ministerijos skaičiavimais, dauguma žemės ūkio bendrovių atitiks šiai pagalbos priemonei gauti keliamą kriterijų – kad kaštai energijai sudarytų bent 10 proc. visų patiriamų išlaidų.

Šią priemonę ministerija dar derina su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“, informavo ministrė.

Tos įmonės, kurių energetinės sąnaudos yra didelės, galės pasinaudoti mokesčių atidėjimo priemone. Pagal pirminius duomenis, daugelis žemės ūkio sektoriaus įmonių atitinka kriterijus dėl 10 proc. energetinių sąnaudų išlaidų struktūroje“, – susitikime su Darbo partijos frakcijos Seime nariais kalbėjo G. Skaistė.

Be to, jos teigimu, ministerija ieško, kaip palengvinti galimybes žemės ūkio įmonėms pasinaudoti prieinamomis lengvatinėmis paskolomis apyvartinėms lėšoms. Jas suteikianti „Invega“, pasak ministrės, su Europos Komisija (EK) yra suderinusi apyvartinių ir investicinių paskolų finansavimą už 50 mln. eurų.

„Ieškome galimybių, kad žemės ūkis galėtų pasinaudoti apyvartinėmis paskolomis, nes šiuo metu šios veiklos yra šiek tiek atskirtos. Dabar kalbamės, ieškome galimybių, kad tomis pačiomis galimybėmis gauti apyvartines, lengvatines paskolas galėtų pasinaudoti ir žemės ūkio sektorius“, – pažymėjo G. Skaistė.

Darbo frakcijos narys Vigilijus Jukna ministrės teiravosi apie pagalbą maisto pramonei. Pasak jo, energijos išlaidos maisto gamintojams išaugo apie 10 kartų, o pats sektorius atsidūręs „ties išnykimo riba“.

Parlamentaro teigimu, kritiškai svarbu, jog maisto pramonė, jo pavyzdžiu, paukštininkystės, neužsidarytų bei užtikrintų Lietuvos apsirūpinimą maisto produktais.

„Paukštininkystėje, ypač mėsinėje, energetiniai ištekliai yra labai svarbūs. Iš tiesų sektorius per metus sumoka apie 20 mln. eurų mokesčių, dirba apie 3 tūkst. žmonių, atlyginimų fondas yra virš 50 mln. eurų ir iš tiesų šis sektorius jau pradeda stabdyti veiklą“, – akcentavo V. Jukna.

G. Skaistė savo ruožtu patikino, kad maisto gamyba yra vienas iš sektorių, įvardytų pagalbą nuo karo Ukrainoje nukentėjusioms įmonėms reglamentuojančiame EK „Karo“ komunikate, taip pat paveiktu energetinės krizės įvardijamas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos.

„Maisto gamyba yra vienas iš tų paveiktų sektorių, kuriems ieškoma papildomų sprendimų“, – pabrėžė G. Skaistė.

ELTA primena, kad itin išaugus elektros ir dujų kainoms, Finansų ministerija artimiausiu metu turėtų nuspręsti, ar palengvinti mokesčių atidėjimo sąlygas toms įmonėms, kurios bent 10 proc. visų išlaidų skiria sąskaitoms už energiją apmokėti.

„Šiuo metu drauge su VMI pagal EK identifikuotus kriterijus svarstome įvairias alternatyvas, atliekami skaičiavimai, derinant poreikius ir biudžeto galimybes. Sprendimai bus pristatyti artimiausiu metu“, – komentuoja ministerija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt