G. Skaistė: antiinfliacinės priemonės bus nukreiptos į energijos kainų augimo švelninimą ir papildomas pajamas

Vilnius

BNS/Fotobankas nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

209948

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Lietuvos ekonomika turėtų ir toliau augti, tačiau mažesniu tempu, o infliacija bus didesnė, nei prognozuota iki Rusijos invazijos į Ukrainą. Kainų kilimui sušvelninti skirtas priemones ministrė žada kitą savaitę – jos, anot G. Skaistės, bus skirtos energijos kainoms sušvelninti ir gyventojų pajamoms didinti.

„Akivaizdu, kad infliacijos dedamosiose esminę dalį sudaro energijos ir maisto kainos. Todėl papildomos priemonės, kurios bus siūlomos, bus nukreiptos į energijos kainų augimo amortizavimą ir papildomas pajamas žmonėms, kad jie galėtų nusipirkti tai, kas būtina kiekvienos dienos vartojimui“, – Seime antradienį žurnalistams kalbėjo G. Skaistė.

Kaip atskleidė ji, Finansų ministerija artimiausiu metu turėtų pateikti savąjį ekonominės Lietuvos padėties vertinimą, o jį paskelbus bus teikiamos ir Vyriausybės parengtos antiinfliacinės priemonės.

Ministerijos prognozės, anot G. Skaistės, bus panašios kaip ir antradienį paskelbtos Lietuvos banko.

„Panašų (ekonomikos vertinimą – ELTA) artimiausiu metu pateiks ir Finansų ministerija: kad ekonomikos augimas išliks, tačiau jis bus mažesnis, nei prognozuota. Akivaizdu, kad dėl karo poveikio infliacijos rodikliai bus didesni, nei prognozuota“, – sakė G. Skaistė.

Tikslius rodiklius žadama pateikti maždaug po savaitės, kartu, anot G. Skaistės, turėtų būti pristatytos ir Vyriausybės siūlomos priemonės.

Ministrė dar patikino, kad šiuo metu vertinamos opozicijos, verslo atstovų ir kitos pasiūlytos antiinfliacinės priemonės.

„Visus pasiūlymus vertiname, skaičiuojame ir paketą priemonių, kurios bus efektyviausios, pasiūlysime artimiausiu metu“, – teigė G. Skaistė.

Lietuvos banko ekonomistai kovo mėnesį vietoje įprastų prognozių parengė tris ekonomikos raidos scenarijus, kadangi dėl tebesančio karo Ukrainoje bei kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikų raidą. Juos antradienį pristatė banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt