G. Šimkus: Lietuvos banko hipotezė – aukštas maisto kainas lėmė ir išsilaikiusi stipri paklausa

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA

258335

Maisto produktų kainos Lietuvoje augo ne tik dėl aukštų žaliavų ir energijos kainų ar pasiūlos problemų, bet ir dėl išsilaikiusios stiprios paklausos, pastebi Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, būtent dėl to, kad prekių vartojimas neslūgo, didėję gamintojų kaštai buvo perkeliami į galutinę prekių kainą.

Tokią prielaidą LB kelia bebaigiant atlikt maisto kainų raidos analizę, kurios rezultatus ketinama paskelbti vasarį.

„Darbinė hipotezė yra tokia, kad Lietuvoje kainos augo ne tik dėl pasiūlos pusės problemų ir dėl žaliavų bei energijos kainų šoko, bet ir dėl to, kad buvo stipri paklausa“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

„Būtent stiprios paklausos aplinkybė leido perkelti kainų padidėjimą į galutines prekių ir paslaugų (kainas – ELTA)“, – akcentavo jis.

LB vadovas pažymėjo, kad tokia situacija buvo naudinga daugeliui maisto produktų tiekimo grandinės dalyvių.

„Naudą turėjo visa prekybos grandinė, pradedant maisto produktų žaliavų gamintojais, tarpinių maisto produktų gamintojais arba maisto produktų gamintojais bei pardavėjais“, – kalbėjo G. Šimkus.

Centrinio banko valdybos pirmininkas pažymėjo, jog detali maisto prekių kainų kaitos analizė bus pristatyta valstybės institucijoms ir viešai vasario viduryje.

„Detales ištyrėme išsamiai. Realiai ištirta ne vienu metodu, (...) lyginti kainų pokyčiai su savikainos pokyčiais. Kolegos padarė tikrai rimtą tyrimą“, – atskleidė G. Šimkus.

Sausio pradžioje LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas Eltai komentavo, kad nors centrinis šalies bankas kainų stebėseną vykdo nuolat, sausio mėnesį kainų pokyčiai bus stebimi akyliau.

Tuomet jis aiškino, kad detalioje maisto kainų raidos analizėje bus siekiama pateikti ekonominį maisto prekių grupių kainų pokyčio įvertinimą: „Dėl ko jos kilo labiausiai, kokia dalimi jų kaitą galime paaiškinti pasitelkdami istorinius sąryšius tarp šių kainų ir jų veiksnių ir pan.“

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad LB atliktas išsamesnis tyrimas, kuris atskleistų, kas vyksta šalies rinkoje, būtų naudingas.

Ištirti, ar infliacija šalyje nulemta objektyvių ekonominių priežasčių, ar jas taip pat lemia verslininkų veiksmai, dar praėjusių metų pabaigoje ragino parlamento opozicija.

Valstybės duomenų agentūra pirmadienį skelbė, kad vidutinė metinė infliacija 2022 m. sudarė 18,9 proc. ir kartu su fiksuota Latvijoje ir Estijoje buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje.

Statistikų skaičiavimais, per metus maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos išaugos apie 35 proc.

Tuo metu sausį, agentūros duomenimis, maisto produktų, pieno ir jo produktų bei kiaušinių kainos kilo 40,9 proc., duonos ir grūdų produktų – 38,6 proc., kavos, arbatos ir kakavos – 36,1 proc., cukraus, uogienės, medaus, šokolado ir saldumynų – 34,2 proc.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt