G. Paluckas: Kinijos ir ES santykių laukia duobėtas kelias

Lietuva

Kinija / Pixabay

Benas BrunalasŠaltinis: ELTA

Praėjusiais metais apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu užsiminęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad buvo ne taip suprastas, o Europos ir Kinijos laukia „duobėtas santykių kelias“.

„Mano žodžiai, matyt, buvo išimti šiek tiek iš konteksto. Diplomatinių santykių atkūrimas iš esmės apima ambasadorių rango diplomatų turėjimą vienoje ar kitoje šalyje“, – LRT radijui antradienį sakė G. Paluckas.

„Tada komentuodamas tikslinau – jei Kinija siųs ambasadorių į Lietuvą, Lietuva nusiųs savo ambasadorių į Pekiną. Santykių atkūrimas yra šiame kontekste“, – pridūrė premjeras.

Socialdemokratų deleguotas ministras pirmininkas tikino, kad tikrai nemato galimybių Lietuvai daryti nuolaidų tam, jog santykių su Kinija atmosfera imtų gerėti.

„Jei mes įsivaizduojame, kad Lietuva turi padaryti kažkokias nuolaidas ar kitus dalykus... Matyt, tai yra tikrai interpretacijos ir laužta iš piršto. Šiandien mūsų santykiai su Kinija yra apibrėžti ES bendros strategijos, o ES santykiai su Kinija taip pat keičiasi. Tiek dėl Kinijos paramos Rusijai kare su Ukraina, tiek dėl rimtų ekonominių trinčių, kurios lemia, kad Europa gins savo rinką nuo valstybės subsidijuojamų paslaugų ir prekių, kurios atkeliauja iš Kinijos. Žiūrint į perspektyvą, tie santykiai bus tam tikras duobėtas kelias“, – apibendrino G. Paluckas.

Primenama, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

„Jeigu Kinija nuspręs atsiųsti savo ambasadorių, mes tikrai tam neprieštarausime. Ir mes lygiai taip pat galime siųsti savo ambasadorių ir atkurti diplomatinius santykius tokiame lygmenyje. Jokių išskirtinių nuolaidų ar kažkokių dalykų naujoje Vyriausybėje nenumatome“, – jau anksčiau užsiminęs apie perspektyvas gerinti santykius su Pekinu žurnalistams sakė G. Paluckas.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.

„Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO šalių narių pozicija Kinijos atžvilgiu“, – nurodo naujoji Vyriausybė.

2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt