Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Lietuvos kariuomenė / ELTA
Austėja PaulauskaitėŠaltinis: ELTA.LT
„Vyriausybė turi Vyriausybės programą ir labai aiškius planus ir įsipareigojimus Vokietijai tiek dėl savo divizijos kūrimo, tiek dėl infrastruktūros suformavimo vokiečių brigadai. Tie darbai tęsis iki 2030 metų, todėl jų užteks tiek šiai Vyriausybei, tiek, tikėtina, kitai“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Bet kokie žingsniai dėl visuotinio šaukimo turi būti užtikrinti tinkamais resursais. Ne tik kareivinėmis, kur gyventi, bet taip pat puskarininkiais, kurie galėtų mokyti tuos šauktinius. Todėl, nepaisant to, kad mes kažko norime arba kažką planuojame, vis tiek turime atsiremti į turimus resursus ir išteklius. Šiandien prioritetas yra divizija ir Vokietijos brigada – didžiosios lėšos ir pastangos yra orientuojamos ten“, – aiškino Vyriausybės vadovas.
Pasak jo, šiuo metu yra koncentruojamasi į kitus šalies ir regiono saugumui svarbius projektus, tad visuotinio šaukimo įvedimas, kuriam nėra reikalingų resursų, premjero teigimu, šiuo metu neturi prasmės.
„Aš ir visi regiono prezidentai, ministrai pirmininkai visų pirma siekia, kad būtų sukurtos tokios sąlygos, jog apskritai karinis konfliktas ar invazija iš mūsų Rytų kaimynų būtų neįmanoma ir (…) netikslinga“, – kalbėjo ministras pirmininkas.
„Tai pirmiausia yra daromi tie žingsniai, kurie duos didžiausią efektyvumą ir naudą – Baltijos gynybos linija, kontrmobilumo priemonės, kariuomenių modernizacija. Tuo tarpu paimti ir dabar organizuoti visuotinį šaukimą ir tiesiog žmones laikyti laukuose ar aikštėse, kaip senais laikais, marširuojant ratu, negalint suteikti jiems galimybių tikrai išmokti tų dalykų, kad jie būtų naudingi – nematau šitam jokios prasmės“, – aiškino G. Paluckas.
ELTA primena, kad sekmadienį prezidentas G. Nausėda pareiškė, jog formuojant nacionalinę diviziją, Lietuva turės įvesti visuotinį šaukimą. Tai, šalies vadovo teigimu, yra neišvengiama. Tiesa, G. Nausėda pripažino, jog šiuo metu tam trūksta resursų.
„Būtume pasirengę judėti link visuotinio šaukimo, tačiau šiuo metu dar nesame pasirengę infrastruktūros prasme. Iš tikrųjų mums reikėtų daugiau infrastruktūros, reikėtų daugiau instruktorių, reikėtų daugiau lėšų tam, kad pereitume prie visuotinio šaukimo“, – sekmadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda.
„Manau, kad tai yra laiko klausimas, kadangi Lietuva yra numačiusi iki 2030 m. sukurti nacionalinę diviziją. Nacionalinės divizijos sudėtinė dalis, be jokios abejonės, yra ir visuotinio šaukimo procesas. Ruošiamės, investuojame ir mūsų siekiai didinti gynybos finansavimą yra susiję su mūsų ambicija išplėtoti mūsų gynybą iki nacionalinės divizijos lygio“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad 2023 m. gegužę VGT pritarė KAM siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Dėl šios priežasties sausio mėnesį VGT sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.