G. Paluckas apie 400 mln. eurų vertės Kelių fondą: valstybės biudžetas nenukentės

Lietuva

Keliai / Unsplash

Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA

364653

Vyriausybei pritarus Susisiekimo ministerijos parengtam Kelių fondo projektui, premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad valstybės biudžetas dėl to nenukentės, o lėšos reikalingos kelių infrastruktūrai – išaugs.

Kitais metais atsirasiančiam Kelių fonde, kurio projektui dar turi pritarti Seimas, turėtų nugulti apie 400 mln. eurų, dėl ko bendras kelių finansavimas išaugtų per 1 mlrd. eurų.

„Susumavus visus išteklius, bendrosios biudžeto išlaidos nenukentės, o Kelių fondo lėšos bus rimtos ir leis spręsti įvairiausias infrastruktūros problemas“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Anot G. Palucko, naujajame projekte yra numatyta kelis finansų šaltinius, kurie anksčiau buvo nukreipti kitur, dabar nutaikyti tiesiai į Kelių fondą. Tiesa, tai yra mažesnioji planuojamo fondo pajamų dalis, kadangi jis iš esmės bus finansuojamas per kelių rinkliavą, vadinamąjį e-tollingą, iš kurio planuojama surinkti apie 200 mln. eurų.

„Kai kurie finansiniai šaltiniai iš tikrųjų yra perskirstomi, bet tai nėra liūto dalis – tai yra tik baudos ir automobilių registravimo rinkliavos. Bet lygiai taip pat ten nukreipiamos ir būsimos naujosios e-tollingo sistemos pajamos, atitinkamai yra plečiamas kelių, už kuriuos yra mokama rinkliava, sąrašas“, – teigia premjeras.

Anot ministro pirmininko, Kelių fondas padės tvarkytis su sunkiojo transporto daroma žala Lietuvos keliams.

„Šiandien mes matome situacija, kad vengiama yra tų kelių, kuriais naudojantis sunkiasvoris transportas turėtų mokėti rinkliavą. Naudojamasi alternatyviais maršrutais, kurie apskritai nėra pritaikyti sunkiasvoriam transportui ir keliai taip yra laužomi“, – reziumavo G. Paluckas.

Kelių fondui kasmet po 60 mln. eurų ketinama surinkti iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio. Po 30 mln. eurų numatoma surinkti iš baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą bei pajamų, gautų už konfiskuotas transporto priemones.

23 mln. eurų kasmet būtų surinkta iš mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones, o likusios lėšos – iš valstybės biudžeto.

Pasak Susisiekimo ministerijos, šiuo metu Lietuvoje beveik 40 proc. valstybinės reikšmės kelių yra prastos arba labai prastos būklės. Ypač kritinė tiltų ir viadukų būklė – daugiau nei 100 šių statinių yra avarinės būklės, todėl nuolat didėja jų uždarymo ir eismo sutrikdymo rizika.

Taip pat teigiama, kad prastėjanti kelių infrastruktūra daro tiesioginę neigiamą įtaką ne tik eismo dalyvių saugumui ir patogumui, bet ir visos šalies ekonomikai bei konkurencingumui, kelia tiesioginę grėsmę valstybės gebėjimui užtikrinti gyvybiškai svarbias funkcijas krizių ar karinio konflikto atveju.

Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių 583,2 mln. eurų bus skirti Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP). Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija Vyriausybės priemonių plane numatė per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirti daugiau nei 1,5 mlrd. eurų KPPP lėšų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt