Prezidentas tikisi sulaukti ES pagalbos „Rail Baltica“ projekto finansavimui

Lietuva

„Rail Baltic“ kūrėjų vizualizacija / „Rail Baltic“ nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA.LT

Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Europos Komisija (EK) pozityviai įvertins prašymą padėti sprendžiant Baltijos šalis su Vakarais sujungsiančios geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto problemas. Prezidentas teigia, kad projektas gali būti įgyvendintas iki 2030 m.

„Šio projekto įgyvendinimo problemos buvo nulemtos infliacijos. Ir būtent dėl šios priežasties matome šį finansinį trūkumą, kuris vien iš Lietuvos puses siekia 4 mlrd. eurų. Šia problemą turime spręsti ir manau kelsime šį klausimą kitos daugiametės Europos finansinės programos aptarimo metu. Tikiuosi, kad iš Europos Komisijos susilauksime pozityvaus atsakymo“, – penktadienį po susitikimo su Latvijos ir Estijos vadovais surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

„Rail Baltica“ yra svarbus karinio mobilumo ir susisiekimo projektas. Todėl stengsimės jį užbaigti iki 2030 metų. Todėl dirbsime kartu siekdami užsitikrinti tolesnį Europos Sąjungos finansavimą“, – pabrėžė jis.

Apie poreikį užbaigti projektą kaip įmanoma greičiau bei prašyti papildomų ES resursų po susitikimo kalbėjo Estijos prezidentas Alars Karis ir Latvijos vadovas Edgars Rinkevičius.

„Aš esu susitikęs su visu personalu, kuris atsakingas už projekto įgyvendinimą Estijoje ir jie įsitikinę, kad bent iš mūsų pusės darbai gali būti pabaigti iki 2030 m.“ – tvirtino A. Karis.

„Visi Baltijos šalių prezidentai mato didelę šio projekto svarbą mūsų gynybos sugebėjimams. Žinoma, kritikai teigia, kad šios vėžės bus pabaigtos tik po 2030 m. bet kalbant apie šį projektą reikia prisiminti jo svarbą ruošiantis ir galimoms atakoms prieš mūsų valstybes“, – aiškino E. Rinkevičius.

Estijos prezidentas teigė, kad pradėjo bendrą šio projekto auditą siekdamas išsiaiškinti tikruosius išbrangimo mastus. Jis taip pat pabrėžė, kad reikia rasti lėšų projekto vystymui dar laukiant galimos paramos iš ES.

„Aš pradėjau bendrinį „Rail Baltica“ projektą auditą, apimanti visas tris Baltijos šalis. Pagrindinė problema išlieka išbrangimas ir mums reikia rasti iš kur paimti lėšų tęsti projektui. Ir taip, turėsime rasti tų lėšų iš savo biudžetų, bet taip pat ir Europos resursų, bet šiuos pinigus gausime ne anksčiau 2028 m. Bet tai jungtinis projektas, tad turime stengtis kartu rasti reikalingą finansavimą ir užtikrinti įsipareigojimų įgyvendinimą“, – aiškino A. Karis.

Tuo metu Latvijos prezidentas pabrėžė, kad Baltijos šalys turėtų įvertinti visus įmanomus finansavimo variantus, nors pagrindiniais lėšų šaltiniais liks valstybiniai biudžetai ir ES pagalba.

„Susitikimo metu aptarėme tai, kad turėsime padaryti ką tik galima, kad įtikinti savo Europos kolegas, jog mums reikalinga jų parama. Pagrindiniai ir kritiniai lėšų šaltiniai šiam projektui, nesvarbu ką darysime, bus mūsų valstybių finansavimas ir Europos pagalba. Žinoma, galima diskutuoti ir apie visus kitus variantus“, – tvirtino E. Rinkevičius.

„Dabar turime apjungti savo pajėgumus ir užtikrinti Europos Komisiją ir savo sąjungininkus, kad finansavimas projektui 2028-2035 m. laikotarpiu būtų pakankamas“, – pabrėžė jis.

Dar vasarą valstybės auditas nustatė, kad nuo 2017 iki 2023 m. „Rail Baltica“ projektas išbrango keturis kartus – nuo 5,8 iki 23,8 mlrd. eurų. Tai vyriausioji valstybės auditorė Eivida Šlamė siejo su sprendimu projekto įgyvendinimą išskirstyti į 2 etapus.

Planuojama, kad pirmo etapo viso projekto biudžetas sudarys apie 15 mlrd., iš kurių Lietuvos dalis sudarys 5,4 mlrd. eurų.

Anksčiau planuota pirmąjį „Rail Baltica“ projekto etapą užbaigti 2025 metais, dabar jo įgyvendinimas perkeltas į 2030 metus, o vėžės eksploatavimo pradžia nusikelia į 2031 metus.

„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt