PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2025 m. Birželio 26 d. 13:02

G. Nausėda sako, kad, komunikuojant apie NT pokyčius, buvo padaryta klaida: būtume išvengę nereikalingų aistrų

Lietuva

Gitanas Nausėda. ELTA / Julius Kalinskas

Augustė LyberytėŠaltinis: ELTA


370359

Jeigu šalies gyventojams būtų tinkamai paaiškinti Vyriausybės inicijuoti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tikslai, būtume išvengę prieš šiuos pokyčius protestuojančiųjų mitingų bei nereikalingų aistrų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Ketvirtadienį Seimui patvirtinus NT mokesčio pakeitimus, šalies vadovas tikina, kad pasiektas tinkamas kompromisas, tačiau, anot jo, tenka apgailestauti dėl prastos komunikacijos.

„Žiūrėkite, aš jau ne kartą sakiau – ir turbūt didžiausia komunikacinė klaida buvo padaryta, kad žmonėms iš pat pradžių nebuvo paaiškinta, kad šie NT mokesčio pakeitimai siekia pirmiausiai aplenkti procesą ir nesulaukti to momento, kai 2026 m. pradžioje įsigalios didesnės NT kainos ir tada, pagal senąją NT mokesčio sistemą, daugeliui būtų prisiėję dėl tarifų, dėl kitų priežasčių mokėti gerokai didesnes mokesčio sumas“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Jeigu šitas būtų buvę padaryta labai aiškiai nuo pat pradžių, galbūt būtume išvengę ir šitų mitingų, būtume išvengę nereikalingų aistrų. Bet dabar – ką jau, tenka apgailestauti po laiko“, – teigė prezidentas.

Vertindamas Seime patvirtintą įstatymo pakeitimo projektą, G. Nausėda nurodė, kad pasiektas kompromisas.

„Dabar, aš manau, per visa tą kelių mėnesių procesą mes pasiekėme tokį kompromisą, kuris reikš, kad didžioji dalis žmonių Lietuvoje – ypač regionuose – to mokesčio apskritai nemokės. Blogiausiu atveju – mokės simbolines sumas“, – teigė prezidentas.

„Tuo tarpu 450 tūkst. eurų riba reiškia, kad mokės tie, kurie turi prabangesnį būstą, – tai turbūt tie žmonės tikrai gali susimokėti. Juo labiau, kad tarifai priklausys nuo savivaldybių sprendimų ir veikiausiai bus tikrai nedideli“, – svarstė jis.

Primenama, kad ketvirtadienį Seimas nusprendė nuo kitų metų keisti NT mokestį – pirmą būstą apmokestinti mažiausiai nuo 450 tūkst. eurų jo vertės „grindų“. Tuo metu visus ne pagrindinius gyventojų NT objektus nutarta apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų jų bendros vertės.

Dėl konkretaus neapmokestinamo pirmo būsto vertės dydžio ir tarifų spręs savivaldybės – galės juos nustatyti intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Pagal „aušriečių“ frakcijos siūlymą, antras, trečias ir likę NT objektai nuo nustatytų „grindų“ bus apmokestinami panašiame intervale, kaip ir pirmo būsto – tačiau Seimas pritarė sumažinti tarifus brangiausiam turtui.

Kaip ir siūlė Finansų ministerija, 50–200 tūkst. eurų vertės turtui mokesčio tarifas sieks 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų vertės – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc.

Tačiau vietoje siūlyto 1 proc. turtui nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų vertės bus taikomas 0,8 proc. tarifas, brangesnis nei 1 mln. eurų vertės – ne 2 proc., tačiau 1 proc. tarifu.

Skaičiuojama, kad iš šio ne pagrindinio būsto apmokestinimo per metus būtų galima surinkti iki 10 mln. eurų pajamų.

Pajamos iš NT mokesčio pirmajam būstui bus skiriamos į savivaldybių biudžetus, iš likusių NT objektų – į Gynybos fondą.

Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai – nuo 0,5 iki 2 proc.

Komercinis NT toliau bus apmokestinamas 0,5–3 proc. ribose, tarifus nustatant savivaldybėms.

Nuo ateinančių metų Registrų centras pervertins ir perskaičiuos NT vertes, dėl ko pagal esamą mokesčio formatą apmokestinimas didėtų didelei daliai gyventojų – tai valdantieji įvardija kaip vieną priežasčių, kodėl būtina keisti esamą NT apmokestinimo tvarką.

Seimas pritarė, kad NT vertes reikėtų perskaičiuoti ne kas 5 metus, kaip dabar, bet kas 3 metus.

Mokesčių pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.

#GITANAS NAUSĖDA#NT#MOKESTIS#KOMPROMISAS#SEIMAS