G. Nausėdos metinėje kalboje – apie migrantų krizę, Partnerystės įstatymą ir trečiuosius kadencijos metus

Vilnius

Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

181570

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pareiškė, kad nepalaiko griežtų ribojimų nuo koronaviruso nesiskiepijantiems žmonėms.

„Aš netikiu, kad problemas galima spręsti dekretais, gąsdinimais ir privalomumais. Aš visada tikiu motyvacijos jėga“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Pasak jo, Lietuvos institucijos neišnaudoja motyvacinių priemonių žmonėms skiepytis.

Anot prezidento, griežtos priemonės nesiskiepijantiems „sukeltų priešišką reakciją“ ne tik tarp vakcinavimo priešininkų, bet ir abejojančiųjų skiepo nauda.

„Tai gali padaryti labai blogą poveikį“, – kalbėjo G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo paprašytas įvertinti Prancūzijos inicijuojamas griežtas priemones, kuriomis siekiama paskatinti vakcinavimą nuo COVID-19.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pirmadienį paskelbė, kad skiepai nuo rugsėjo bus privalomi sveikatos apsaugos, senelių namų darbuotojams ir kitiems žmonėms, dirbantiems su pažeidžiamais žmonėmis. 

E. Macronas pranešė, kad nuo rugpjūčio mėnesio visi, norintys išeiti pavalgyti ar išgerti, įlipti į tarpmiestinį traukinį arba apsipirkti prekybos centre, turės pateikti „sveikatos pasą“. Tai reiškia, kad jie turės būti vakcinuoti arba turėti neigiamą testo dėl COVID-19 atsakymą.

Patvirtino, jog būtų nepasirašęs Partnerystės įstatymo

G. Nausėda be kita ko patvirtino, jog būtų nepasirašęs Partnerystės įstatymo, koks jis buvo pateiktas Seime, dėl beveik vienodo santuokos ir partnerystės apibrėžimo.

„Aš būčiau jo nepasirašęs dėl to, kad jame buvo beveik suniveliuoti santuokos ir partnerystės apibrėžimai, kitaip tariant, tas apibrėžimas, kuris buvo patektas tenai, iš esmės yra beveik prilygstantis santuokai“, – per metinę spaudos konferenciją trečiadienį sakė prezidentas.

Seimas pavasarį dviejų balsų persvara atmetė įstatymą, kuriuo būtų įvesta lyčiai neutrali partnerystė. Iniciatoriai žada grąžintą tobulinti įstatymą vėl teikti rudenį.

Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Prezidentas pastaruoju metu buvo sulaukęs liberaliųjų politinių jėgų ir visuomenininkų kritikos dėl pozicijos LGBTQ bendruomenės atžvilgiu – kreipimosi į „Didžiojo šeimų gynimo maršo“ dalyvius, jo patarėjo Povilo Mačiulio padėkos iniciatyvos organizatoriams, nepasirašyto dalies Europos Sąjungos šalių lyderių laiško dėl LGBTQ bendruomenės teisių.

Spaudos konferencijoje G. Nausėda teigė, jog turi būti sudaryta galimybę įteisinti vienos lyties porų santykius, bet dabar jis matantis dvi priešingas kryptis, kurias reikia suartinti, nes tai esąs „vienintelis kelias į sprendimą“.

„Šiandien matau dvi priešingas sroves, vieni mėgina kaip tik labiau atitolinti šias grupes, demonizuoja vienas visuomenės grupes, kurios pateikia vienas vertybes, pateikia kaip nuskriaustąsias ir pažemintąsias kitas visuomenės grupes, bet užmegzti kontakto ir pradėti diskusijos šitai nepasitarnaus“, – sakė šalies vadovas.

„Mes mėginame kalbėtis su žmonėmis, išgirsti jų nuomones ir pamėginti tiltelius tarp skirtingų visuomenės grupių megzti, nes tai yra vienintelis kelias į sprendimą. Mes esame ne kartą sakę, kad teisiškai sureguliuokime vienos lyties asmenų bendrą gyvenimą ir padarykime tai oriai, kaip nepriklausoma valstybė, atsižvelgdami į savo situaciją“, – pridūrė prezidentas.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.

Turime gerbti migrantų teises, bet netapti pereinamuoju kiemu

Nelegalių migrantų teisinės padėties klausimus reikia spręsti gerbiant jų teises, tačiau nepadarant iš Lietuvos pereinamojo kiemo, staip pat sako prezidentas.

„Šioje vietoje turime sureguliuoti tuos santykius gerbdami žmogaus teises, bet, kita vertus, nepadarydami pas mus pereinamojo kiemo, nes tas mūsų pereinamasis kiemas reikš, kad šitie žmonės neužsibuvę Lietuvoje judės toliau ir mes tik gilinsime problemos mastą visos Europos Sąjungos mastu“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda taip pat teigė pasigendantis veiksmų koordinavimo sprendžiant migrantų krizę.

„Šiandien ko labiausiai pasigendu – ne tiek veiksmų trūksta, tiek šitų veiksmų koordinavimo“, – kalbėjo jis.

Seimas antradienį priėmė įstatymų pataisas, kurios pagreitins migrantų prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūras, taip pat apribos neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą, susiaurins kitas jų teises. Jas kritikuoja žmogaus teises ginančios organizacijos.

Prezidentas teigė, jog Lietuva taip pat turi stiprinti sienos kontrolę ir apsaugą, kuo nebuvo pakankamai pasirūpinta iki šiol.

„Pripažįstame, kad šitoje vietoje to, ką nepadarėme per pastaruosius dešimt metų, per vieną mėnesį nepadarysime – dabar galime tik graužtis nagus, kad nepasirūpinome savo sienos kontrole per pastaruosius dešimt metų, nors buvo aišku, šalia kokios valstybės gyvename“, – kalbėjo jis.

Taip pat G. Nausėda teigė, jog reikia bendrauti su migrantų kilmės bei tranzitinėmis valstybėmis – Iraku ir Turkija.

„Šiuo metu užsienio reikalų ministras lankosi tose valstybėse – gerai, pažiūrėsime, kokių rezultatų pavyks pasiekti“, – sakė šalies vadovas.

Savo ruožtu jis teigė atkreipęs Europos Sąjungos lyderių dėmesį į šią Lietuvos problemą.

„Europoje šitos problemos suvokimas yra labai aiškus ir tikrai jis yra visiškai akivaizdus, nes Europa puikiai supranta, kad tai yra išorinė Europos Sąjungos siena ir mes turime pasirūpinti jos saugumu“, – tvirtino prezidentas.

Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1738 neteisėti migrantai.

Pasieniečiai teigia, kad didelė dalis sulaikytųjų per Lietuvą siekia patekti į Vakarų Europos valstybes. Politikai migrantų antplūdį vadina Baltarusijos režimo hibridine ataka.

Baltarusija sako migrantų nebestabdanti dėl ES sankcijų.

Atskirties mažinimas yra valstybės stiprinimas

Prezidentas taip pat teigia, kad šiuo metu gerovės paskirstymas šalyje nėra teisingas. Jo teigimu, socialinės atskirties mažinimas yra viena iš valstybės stiprinimo priemonių.

„Atskirties mažinimas man yra toks pat svarbus uždavinys, kaip ir valstybės stiprinimas, kadangi tai yra valstybės stiprinimas ne iš išorės, o iš vidaus, siekiant didesnio solidarumo, siekiant pajusti tą greta esančio žmogaus petį ir siekiant, kad šitoje valstybėje visi gyventų patogiai, gerai ir neskurstų“, – trečiadienį metinėje kalboje sakė G. Nausėda. 

G. Nausėda teigė manantis, kad makroekonominiu požiūriu šalis puikiai atsilaikė prieš pandemiją, tačiau siekiant tvaraus augimo reikia mažinti socialinę atskirtį, imtis esminių pokyčių energetikoje, žaliojoje ekonomikoje, skaitmenizacijoje.

„Tai nereiškia, kad paprasti Lietuvos žmonės pusbadžiu lauks, kol kepsime didesnį pyragą. Šitą diskusiją apie pyragą – ar vis dar reikia kepti, ar jau galima dalinti, – aš girdžiu nuo nepriklausomybės atkūrimo (...) Visgi gal vieną kartą pradėkime kalbėti apie tai, ar teisingai tą pyragą daliname“, – kalbėjo G. Nausėda. 

„Būkime atviri: šiuo metu mes jį daliname neteisingai, leidžiame tarpti šešėliui, nepašaliname nepagrįstų lengvatų ir išimčių“, – konstatavo prezidentas. 

Jo teigimu, pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), tenkantį vienam gyventojui, Lietuva jau praktiškai pralenkė Portugaliją ir beveik pavijo Ispaniją bei kitas seniau Europos Sąjungoje esančias valstybes.

Trečiaisiais kadencijos metais prioritetas bus pilnai suvaldyti pandemiją

Prezidentas sako, kad trečiaisiais kadencijos metais jo prioritetas bus visiškai suvaldyti pandemiją, taip pat stiprinti užsienio politiką, siekti esminių reformų.

„Kokie svarbiausi tikslai tretiesiems metams? Jeigu taip trumpai, tai būtų, pirmiausia, pilnas pandemijos suvaldymas ir pasirengimas naujiems pandemijos iššūkiams, pirmiausia, skiepijimosi prasme“, – sakė šalies vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad vienas iš tikslų ateinantiems metams – valstybės saugumo užtikrinimas.

„Ir čia aš matau didžiules aktyvios užsienio politikos galimybes. Ir toliau sieksiu, kad Lietuva, pagal savo aktyvumą, būtų regiono politikos centru“, – teigė G. Nausėda.

Anot jo, tarp prioritetų bus gyventojų gerovės didinimas, neapmokestinamųjų pajamų dydžio, pensijų kėlimas, švietimo prieinamumo didinimas aukštajame moksle.

Tarp artimiausių tikslų – ir esminių reformų įgyvendinimas.

„Ko dar nespėjome padaryti – viešųjų pirkimų, mokesčių, teismų reformos įgyvendinimas“, – kalbėjo šalies vadovas.

Prezidento pareigas G. Nausėda eina nuo 2019 metų liepos 12 dienos.

Poste jis pakeitė dvi kadencijas dirbusią Dalią Grybauskaitę.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt