G. Nausėda: orientacinė Ukrainos stojimo į ES data galėtų būti 2030 m.

Lietuva

Gitanas Nausėda. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Austėja Paulauskaitė, Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA.LT

Orientacinė Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) data galėtų būti 2030 m. sausio 1 d., pasiūlė nuotoliu trečiadienį vykusiame neoficialiame Europos viršūnių susitikime dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda.

„Pateikiau tokį pasiūlymą, kad turėtų būti nustatyta orientacinė data Ukrainos narystės ES. Ir pasiūliau netgi konkrečią datą – 2030 m. sausio 1 d.“, – po susitikimo kalbėjo G. Nausėda.

„Tai yra realistiškas tikslas ir svarbiausia, kad Ukrainos narystė ES yra mūsų rankose ir mes tikrai rezultatui turime šimtaprocentinės įtakos“, – pridūrė jis.

Europos lyderiams nerimą kelia Rusijos reikalavimai dėl rinkimų Ukrainoje

Prezidento teigimu, pokalbio su Europos šalių lyderiais turinys buvo pozityvus. Vis dėlto, pripažįsta G. Nausėda, nerimą kelia kai kurie Rijade įvykusio JAV ir Rusijos atstovų susitikimo signalai.

„Turinys susitikimo yra tikrai pozityvus, nes kalbasi panašiai mąstančios valstybės. Valstybės, kurios yra susirūpinusios dabartine derybų dinamika“, – žurnalistams sakė šalies lyderis.

„Suneramino Rijade įvykusio susitikimo tam tikri signalai, kurie, deja, rodo, kad yra daug klaidingo įsivaizdavimo apie tai, kas vyksta Ukrainoje. Klaidingų prielaidų. Ir tai, ko gero, yra vis dėlto Rusijos tam tikra propagandos pergalė. Rusija bando įpiršti savo naratyvus“, – pažymėjo G. Nausėda.

Šalies lyderio teigimu, nerimą Vakarams kelia ir Rusijos reikalavimas prieš sudarant taikos sutartį Ukrainoje surengti rinkimus. Anot G. Nausėdos, tokiu atveju, rezultatai neišvengiamai būtų klaidingi.

„Taip pat šiek tiek neramina kalbos apie tai, kad pirmiausia reikia surengti rinkimus, o po to galima sudaryti ir taikos sutartį. Tai yra neįmanoma padaryti. Organizuoti rinkimus valstybėje, kuri yra karo būsenoje, yra tiesus kelias į klaidingus rinkimų rezultatus“, – sakė prezidentas.

JAV diskusijos su Rusija kuria neteisingas prielaidas

Kalbėdamas apie būtinybę kovoti su klaidingais naratyvais informaciniame kare, prezidentas leidžia suprasti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) diskusijos su Rusija kuria neteisingas prielaidas. Todėl, pasak jo, svarbu pabrėžti, kad kalbant apie taiką Ukrainoje reikia siekti ilgalaikių sutarimų, o ne laikino ugnies nutraukimo.

„Manau, kad JAV lyderystė yra nepaprastai svarbi, tačiau mes visi norėtume, kad ta lyderystė būtų teisingame informaciniame fone. Tuo metu tai, kad dabartiniai pašnekesiai prasidėjo be Ukrainos ir be Europos, sukūrė štai tokią padėtį, kuomet matome akivaizdžiai neteisingą informaciją ir akivaizdžiai neteisingas prielaidas. Remiantis neteisingomis prielaidomis neįmanoma priimti teisingų sprendimų“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Labai svarbus ne koks nors trumpalaikis ugnies nutraukimas, o agresijos sustabdymas. Tai yra pagrindinė sąlyga, į kurią atkreipė dėmesį ir prezidentas Macronas, ir kiti diskusijoje dalyvaujantys asmenys. Trumpalaikis ugnies nutraukimas reiškia tik tai, kad Rusija neatsisakys savo galimybių pulti toliau, tik laikinai pasinaudos galimybėmis konsoliduoti savo pajėgas ir pagaminti dar daugiau ginklų, dar daugiau amunicijos ir tada didesne jėga pulti Ukrainą, o galbūt ir kitą taikinį. Šito mes ir norėtume išvengti pačioje pradžioje“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad antradienį Saudo Arabijos sostinėje Rijade įvyko JAV ir Rusijos delegacijų derybos, kurios truko daugiau nei keturias valandas. JAV Valstybės departamentas po pokalbių pranešė, kad amerikiečių valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitarė „paskirti atitinkamas aukšto lygio komandas, kurios pradėtų darbą kuo greičiau užbaigti konfliktą Ukrainoje“.

Atsaku į šias derybas tapo pirmadienį ir trečiadienį Prancūzijoje vykę neformalūs viršūnių susitikimai dėl Ukrainos ir Europos saugumo.

Pirmadienį vykusiame susitikime dalyvavo Lenkijos, Danijos, Nyderlandų, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos vyriausybių vadovai, NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.

Į trečiadienį vykstantį susitikimą pakviesta Norvegija, Kanada, Baltijos šalys, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt