G. Nausėda: netoleruosime agresijos, grasinimo valstybių suverenumui ir teritoriniam vientisumui Rytų kaimynystėje

Vilnius

BNS/Scanpix nuotr.

Reporteris DovilėŠaltinis: Etaplius.lt

197690

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pirmininkavo jo iniciatyva Briuselyje vykusiam ES valstybių narių bendraminčių ir asocijuotojo trejeto – Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo – vadovų susitikimui. Jame aptartas šių šalių Asociacijos sutarčių (DCFTA) ir reformų įgyvendinimas, bendradarbiavimo tarp asocijuotųjų partnerių stiprinimas, taip pat regioninio saugumo iššūkiai.

Pasak pranešimo, prezidentas, kalbėdamas su ES valstybių ir asocijuotojo trejeto lyderiais, pabrėžė, kad Ukraina, Moldova ir Sakartvelas per pastaruosius 12 metų padarė didelę pažangą, o esminis proveržis įvyko pasirašius Asociacijos sutartis su ES.

„Įgyvendintos reformos reikalavo pastangų ir reikšmingai prisidėjo prie politinės, ekonominės ir socialinės Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo transformacijos. Pavyko pasiekti gerų rezultatų, tačiau tai reiškia tik vieną – negalime sustoti pusiaukelėje. Asocijuotasis trejetas turi ir toliau siekti pažangos vykdant reformas, o ES savo ruožtu pasiūlyti šioms šalims europinę perspektyvą“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad ypač svarbu matyti partnerių pažangą vykdant reformas teisės viršenybės, teisėtvarkos, gero valdymo ir kovos su korupcija srityse. Pasak šalies vadovo, ES ir toliau turėtų remtis principu „daugiau už daugiau“ ir valstybėms, padariusioms didžiausią pažangą, siūlyti daugiau integracijos su ES galimybių. Lietuvos vadovo teigimu, pirmiausia asocijuotosioms šalims – Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui – turi būti sudarytos sąlygos laipsniškai integruotis į ES vidaus rinką, o galiausiai – apibrėžta narystės ES perspektyva.

Prezidentas susitikime akcentavo, kad ES pareiga yra padėti šalims kaimynystėje, kurios vis dar kovoja už savo laisvę, nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir demokratijos vertybes. Pasak šalies vadovo, tiek šių šalių, tiek viso regiono stabilumas ir ekonominis klestėjimas yra neįmanomi be saugumo, todėl būtina didelį dėmesį skirti bendradarbiavimui šioje srityje.

„Saugumo situacija regione šiuo metu yra prasčiausia per pastaruosius 30 metų. Matome, kaip Rusija telkia karinius pajėgumus prie sienos su Ukraina, gilėja Baltarusijos ir Rusijos karinė integracija, griežtėja Rusijos retorika NATO plėtros Rytuose klausimu. Šie iššūkiai reikalauja ES, NATO ir Rytų partnerystės šalių vienybės ir susitelkimo. Aiškiai sakome – netoleruosime agresijos, grasinimo valstybių suverenumui ir teritoriniam vientisumui Rytų kaimynystėje“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovas pareiškė lūkestį, kad pavyks pasiekti ambicingų trečiadienį vykstančio ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo rezultatų, ir pabrėžė, kad Rytų partnerystės iniciatyva turi išlaikyti geopolitinę, strateginę svarbą.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt