G. Landsbergis: Vilniuje tikimės įvertinti, kiek NATO pažengė į priekį įgyvendinant Madrido įsipareigojimus stiprinti rytines Aljanso nares

Lietuva

BNS/Fotobankas nuotr.

Lukas JuozapaitisŠaltinis: ELTA

261100

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viliasi, jog liepą Vilniuje vyksiančiame NATO Viršūnių susitikime bus įvertinta, kokius konkrečius darbus Aljanso valstybės padarė stiprindamos rytinį NATO sparną po to, kai Rusija buvo pripažinta teritorine grėsme organizacijos saugumui.

„Pirmiausia, rytinio NATO flango gynyba – pažadai ir įvertinimai buvo atlikti Madride, taigi, turėsime įvertinti kelią, kurį nuėjome per metus ir kaip eisime toliau iki susitikimo Vašingtone (NATO 2024 m. Viršūnių susitikimo – ELTA)“, – antradienį interviu JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centrui (CSIS) sakė G. Landsbergis.

„Kas pasikeitė per metus, kiek rytinio NATO sparno šalyse buvo sustiprinti pajėgumai, ar šios valstybės pajėgios susitvarkyti su grėsmėmis, kurias apibrėžėme Madride – ar kažkas apskritai pasikeitė“, – kalbėjo ministras.

Praėjusiais metais Madride NATO patvirtino, kad Rusija kelią grėsmę taikai Aljanso valstybėse ir jų saugumui. Joje, be kita ko, susitarta pradėti didžiausią nuo šaltojo karo pabaigos gynybos ir atgrasymo pajėgumų atnaujinimą, stiprinant pajėgas rytiniame flange ir masiškai padidinant turimų aukštos parengties karių skaičių.

G. Landsbergio teigimu, Vilniuje turėtų būti kalbama apie dar griežtesnę Aljanso poziciją Rusijos atžvilgiu.

Anot jo, rytinio NATO sparno valstybės „norės apžvelgti, kas buvo pasiekta“ po to, kai toks Rusijos vertinimas buvo įrašytas Madrido susitikimo deklaracijoje.

„Ar mūsų strateginė pozicija dėl rytinio flango pasikeitė, ar ne, pripažįstant, jog grėsmė yra beprecedentė“, – sakė ministras.

Jis tęsė, jog Vilniuje taip pat reikėtų diskutuoti, kaip „praktiškai valdyti“ Kremliaus keliamą grėsmę.

„Dabar pradedame matyti strategines Rusijos laimėjimų ar pralaimėjimų pasekmes – vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. Ne tik Europa, bet ir pasaulis priklausys nuo karo Ukrainoje pabaigos. Tai formuos mus visus“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Susitikimas Vilniuje – stipri žinutė NATO priešininkams

Kartu G. Landsbergis akcentavo, kad Vilnius yra gera vieta susirinkti visiems NATO lyderiams, kadangi Lietuvos sostinė yra netoli „raudonų teritorijų“ – Aljansui priešiškų valstybių.

Tai, pabrėžė ministras, siunčia aiškų signalą tokioms šalims, kad NATO pasiryžusi „suvaldyti bet kokias grėsmes“.

„Jau vien tai, kad susitikimas vyks Vilniuje, kuris 40 km nutolęs nuo Baltarusijos, yra gana stipri žinutė bet kam, kas svarstytų kelti grėsmę NATO. Tai, kad visi Vakarų lyderiai ir pagrindiniai NATO partneriai lankysis Vilniuje, vien tai yra tvirtai pasako, jog galima suvaldyti kokias įmanomas grėsmes – net ir už 40 kilometrų“, – dėstė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyks NATO Viršūnių susitikimas. Kaip informuoja Užsienio reikalų ministerija, jame pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui. Sąjungininkai taip pat aptars investavimo į gynybą prioritetus ir poreikius.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt