G. Landsbergis: tarptautinė sistema nesugebėjo užkirsti kelio Rusijos karui Ukrainoje

Lietuva

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Etaplius.LTŠaltinis: BNS

253393

Tarptautinės sistemos nesugebėjimas užkirsti kelio Rusijos karui Ukrainoje turėtų kelti esminius klausimus, „bendro sutarimo“ taisyklė dažnai paralyžiuoja galimybes veikti, sako Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Nors egzistuoja valstybių koalicija, kuri atremia įžūlią Rusijos agresiją, ar tai neturėtų būti pagrindinis pasaulinės ir Europos saugumo architektūros vaidmuo? Tų pačių institucijų, kurios buvo sukurtos tam, kad užkirstų kelią tokiam puolimui, koks šiuo metu vyksta mūsų regione, ir prieš jį veiktų? Įgyvendinti žodžius „niekada daugiau“, kurie žymi nesuskaičiuojamus žudynių laukus nuo Aušvico iki Katynės, nuo Srebrenicos iki Bučos ir dar nežinia kur?“, – ketvirtadienį sakė G. Landsbergis, dalyvaudamas Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinėje taryboje Vienoje.

Ministras savo kalboje klausė, ar ESBO vis dar gali ginti suvereniteto, teritorinio vientisumo, sienų neliečiamumo ir draudimo neteisėtai naudoti jėgą principus.

Pasak jo, ilgus dešimtmečius konsensusu grindžiamas sprendimų priėmimas buvo laikomas pagrindine ESBO stiprybe.

„Deja, jis veiksmingas tik tada, kai visos šalys turi gerą valią ir vieningą tikslą. Tačiau kai tik gerai ginkluota valstybė narė bando įsiveržti į kaimyninę šalį, konsensuso taisyklė paralyžiuoja mūsų sprendimų priėmimo gebėjimus“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Jei priemonės nebuvo tokios išsamios, kaip visi manėme, – sustiprinkime jas. Jei nebuvo pakankamai politinės valios veikti – sukurkime ją“, – ragino jis.

Ministras taip pat tvirtino, jog būtina apsispręsti, ar Helsinkio baigiamojo akto principai yra „tik gairės, ar taisyklės“.

„Jei įsipareigojome laikytis taisyklių, jų pažeidimas ir turėtų būti aiškiai įvardijamas. Arba laikomės tų principų, arba ne“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas ESBO Nuolatinėje taryboje dalyvaujančias šalis skatino didinti karinę pagalbą Ukrainai, dėti pastangas padėti karo niokojamai šaliai išgyventi šią žiemą

„Tai galima padaryti įvairiais būdais – nuo elektros generatorių ir atsarginių dalių siuntimo, tolesnės finansinės ir humanitarinės pagalbos iki pažangių oro gynybos sistemų, padedančių užkirsti kelią tolesnei žalai“, – kalbėjo jis.

Ministras taip pat pabrėžė spaudimo Rusijai ir Baltarusijai didinimą, šiais valstybes izoliuojant ir taikant sankcijas, užtikrinant atskaitomybę.

G. Landsbergis Vienoje lankosi iki šeštadienio, jis susitiks su ESBO Generaline sekretore Helga Schmid (Helga Šmid), Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossi (Rafaeliu Grosiu).

Ministerija yra nurodžiusi, jog taip pat suplanuoti susitikimai su Austrijos federaliniu užsienio reikalų ministru Alexanderiu Schallenbergu (Aleksandriu Šalenbergu), Austrijos Nacionalinės tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininke Pamela Rendi-Wagner (Pamela Rendi Vagner), Austrijos politinės minties centrų atstovais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt