Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ELTA nuotr.
EtapliusŠaltinis: ELTA
Taip politikas teigė po penktadienį Užsienio reikalų ministerijoje (URM) vykusio penkiašalio užsienio reikalų ministrų susitikimo.
„Ukrainiečiai atkakliai kaunasi, bet dabartinė Vakarų karinė parama yra aiškiai nepakankama ir vėluojanti. Turime padėti Ukrainai daug labiau ir daug greičiau. Toks yra mūsų šiandienos susitikimo tikslas. Sveikiname Prancūzijos lyderystę ir esame pasiryžę prisidėti“, – po susitikimo su Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.
„Šiandien aptarėme ir kitas iniciatyvas, stiprinant NATO gynybą bei atgrasymą, užtikrinant oro gynybą mūsų regione. Prancūzija – branduolinis sąjungininkas branduoliniame Aljanse. Esu dėkingas už aiškias viešas Prancūzijos žinutes dėl NATO teritorijos gynybos“, – pažymėjo ministras.
G. Landsbergis pabrėžė – „kartoti, kad pasaulis stovės kartu su Ukraina tiek, kiek reikės, nebeužtenka“. Jis akcentavo, jog Vakarai „negali atmesti jokių paramos Ukrainai formų“.
„Lietuva su sąjungininkais svarsto, kur mūsų parama Ukrainai dabar būtų pati reikalingiausia“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
„Šiandienos mūsų susitikime Vilniuje aiškiai konstatavome, kad dėsime visas pastangas, kad Ukraina laimėtų šį karą, apgindama ne tik savo teritoriją, bet ir taisyklėmis grįstą pasaulinę tvarką. Sprendžiamas egzistencinis klausimas ne tik Ukrainai, bet ir mums visiems. Todėl čia negali būti jokių „bet“. Raudonas linijas privalome braižyti Rusijai, – ne sau patiems“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Penktadienį šalių diplomatijų vadovai susitiko netylant diskusijoms apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Jis neatmetė galimybės dislokuoti Prancūzijos sausumos pajėgas Ukrainoje. Prezidento teigimu, nėra nesvarstytinų klausimų, siekiant garantuoti, kad Rusija nepasiektų pergalės Ukrainoje. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Visgi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patikino, kad Aljansas siųsti karių į Ukrainą neketina.
Kaip praėjusią savaitę teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kol kas yra kalbama tik apie mokomąsias misijas. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino, kad tai vienas iš galimų modelių.