G. Landsbergis neskuba pripažinti TS-LKD pralaimėjimo: laukia aiškesnio prezidento pasisakymo dėl R. Žemaitaičio

Lietuva

Gabrielius Lansbergis / Užsienio reikalų ministerija (URM) nuotr.

Benas BrunalasŠaltinis: ELTA

323788

Po pirmojo Seimo rinkimų turo už socialdemokratų nugarų likusios konservatorių partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis neskuba pripažinti savo vadovaujamos politinės jėgos pralaimėjimo. Pasak jo, reikia sulaukti antrojo turo ir neatmesti scenarijų, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) vienokiu ar kitokiu būdu galėtų būti valdančiojoje daugumoje.

Tačiau iki pakartotino balsavimo, leidžia suprasti užsienio reikalų ministras, jis norėtųsi išgirsti principingesnę tiek prezidento, tiek socialdemokratų poziciją dėl rinkimų pasiekimais besidžiaugiančio „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio. G. Landsbergis įsitikinęs, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda savo nuostatas dėl antisemitizmu kaltinamo politiko galėtų išsakyti kur kas aiškiau.

„Prezidento pareiškimas aiškiai palieka erdvę interpretacijoms ar atsitraukimui. Ką reiškia „Žemaitaičiui – Vyriausybėje ne“? Jeigu koalicijoje taip, o Vyriausybėje ne, tai reiškia, kad koaliciją galima daryti su Žemaitaičiu, kad galima įtraukti antisemitinius politikus, su jais sudaryti koaliciją, priiminėti įstatymus, kontroliuoti tą pačią Vyriausybę. Bet tada tu tampi įkaitais tos politinės jėgos (...). Aš (prezidentą – ELTA) kviečiau, pasakius A, pasakyti ir B. Ar tiktų tada tokia politinė jėga koalicijoje? Man atrodo, kad klausimai nėra iki galo atsakyti“, – Eltai teigė G. Landsbergis, referuodamas į G. Nausėdos pasisakymą, kad, susiklosčius aplinkybėms, „Nemuno aušros“ lyderis R. Žemaitaitis negalėtų tapti ministru.

Be to, G. Landsbergis leido suprasti, kad jam trūksta aiškumo ir dėl socialdemokratų pozicijos „Nemuno aušros“ atžvilgiu.

„Tėvynės sąjungos principinė pozicija – koalicija be radikalų. Tačiau kitos pusės pozicija yra aptakesnė, labiau išplaukusi, kuri palieka atvirą lauką abejonėms“, – teigė politikas.

„Tačiau dar yra nevėlu, dar turime dvi savaites užbrėžti tas ribas ir parodyti, kad Lietuva yra tokia pati Vakarų valstybė kaip Prancūzija, Vokietija ar kitos ES šalys. Kad yra sugebama užkirsti kelią, kad tai netaptų įprastine, normalizuota politine jėga. Yra dar dvi savaitės“, – svarstė G. Landsbergis.

Vaivorykštinės koalicijos idėjos nelaidoja: prakalbo apie Lietuvoje dar neišbandytas valdžios formas

Nepaisant rinkimų rezultatų ir socialdemokratų pareikšimų, G. Landsbergio nuomone, nereikėtų skubėti laidoti idėjos po rinkimų projektuoti vaivorykštinę koaliciją ir taip užkirsti kelią „Nemuno aušrai“ atsidurti valdžioje. Politiko teigimu, projektuojant naują valdžią gali būti surastos iki šiol Lietuvoje nematytos valdžios formos.

„Aš lieku prie savo nuostatų, manau, kad tam tikri barjerai pastatyti per dešimtmečius, juos galima griauti, galima ieškoti bendrų taškų. Tą esame darę dėl svarbių įstatymų balsuojant šioje kadencijoje. Rasdavome tada bendrą kalbą su socdemais. O formos yra įvairiausios. Gali būti atrastos ir naujos formos į politinį gyvenimą. Tokios, kokių Lietuvoje dar nesame matę. Tad šiandien užbraukti brūkšnius europietiškoms centro partijoms tartis yra mažų mažiausia neišmintinga“, – sakė G. Landsbergis, su šypsena vertindamas V. Blinkevičiūtės pareikšimus, kad konservatorių lyderio primygtinis siūlymas bendradarbiauti yra ne kas kita, kaip „politinis priekabiavimas“

„Manau, kad pasikeičia nuotaika uždarius balsadėžes. Šiuo atveju – po antrojo turo. Tada priimami sprendimai“, – sakė G. Landsbergis.

„Kas bus galutinis rinkimų nugalėtojas – dar nėra aišku. Netgi ir aiškiam laimėtojui būnant, tai, kas sudarys koaliciją – tai taip pat nėra iki galo akivaizdu“, – sakė ministras, iš principo neatsisakydamas vaivorykštinės koalicijos scenarijaus.

Bet kuriuo atveju, kartojo TS-LKD pirmininkas, nurašyti konservatorių tikrai nereikėtų.

„Prognozės, kaip įprasta, buvo prastesnės. Jas aplenkėme, esame tvirtoje pozicijoje ir esame pasiruošę antram turui (...). Reikia palaukti antrojo turo pabaigos ir pamatyti, kaip dėliojasi vaizdas. Yra įvairių scenarijų ir galimybių“, – viltingai kalbėjo konservatorius.

Dar rinkimų naktį pradėti ryškinti daugumos kontūrai G. Landsbergiui kelia klausimų

G. Landsbergio teigimu, labai svarbu, kad iki antrojo rinkimų turo išvadas pasidarytų tiek rinkėjas, tiek valdžią projektuojantys politikai.

„Yra pasirinkimas, kurį rinkėjai turi padaryti per dvi savaites. Lygiai taip pat ir politinis elitas. Neišvengiamai nuo jų priklauso, kokius žingsnius Lietuva eis. Jei elitas šiandien pradeda krūpčioti, neapsisprendžia, gal mato politinius išskaičiavimus, o ne valstybės ateitį – tai reikia įvertinti“, – sakė jis, pažymėdamas, kad tokių ženklų jau galima įžvelgti socialdemokratams, Sauliaus Skvernelio vedamiems demokratams ir „valstiečiams“ kalbantis apie galimybes formuoti daugumą.

„Priešrinkiminiai pakalbėjimai, kuriuos S. Skvernelis yra išsakęs, kad jis sunkiai save įsivaizduoja su „valstiečiais“ – matyt, ne viena katė yra perbėgusi tarp jo ir Ramūno Karbauskio. Aš neabejoju, kad jis šią žinią yra perdavęs ir socialdemokratams, pasakant, kad bus tik toje koalicijoje, kurioje nebus „valstiečių“. Tai padaro nesunešiojamas kurpaites socdemams. Norėdami išlaikyti Skvernelį koalicijoje, jie privalės imti Žemaitaitį. Dėl to aš ir sakau, kad aiškumo, kokiais vertybiniais parametrais remiantis būtų dėliojama potenciali kairės koalicija, niekas negali atspėti. Daugiau matome prekybinį požiūrį, įsižeidimus iš praeities. Savo ruožtu, mes akcentuojame vertybinius principus“, – svarstė G. Landsbergis.

„Jei LSDP neužsibrėžia jokio griežto vertybinio pamato, nepasidaro griežto vertybinio pamato, kad Vyriausybės ar koalicijos pastatas bus statomas kategoriškai be radikalių jėgų, tada tas namas gali atrodyti visoks“, – apibendrino politikas.

ELTA primena, kad sekmadienį įvyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, daugiausia palaikymo daugiamandatėje apygardoje sulaukė Lietuvos socialdemokratų partija – 19,36 proc. balsų.

Visgi, nuo jų nedaug atsiliko dabartiniai valdantieji konservatoriai, sulaukę 17,96 proc. rinkėjų palaikymo.

Tuo metu trečioje vietoje likusi „Nemuno aušra“ pelnė 14, 99 proc. rinkėjų palaikymą.

Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 9,24 proc. balsų, Liberalų sąjuūdis – 7,70 proc. balsų ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 7,02 proc. balsų.

Išreikšti savo pilietinę valią prie balsadėžių atėjo 52,06 proc. Lietuvos rinkėjų. Prieš ketverius metus, 2020 m., rinkėjų aktyvumas siekė 47,16 proc.

Dėl 141 Seimo nario mandato rungiasi 14 partijų ir viena koalicija. 71 Seimo narys renkamas vienmandatėse apygardose. Preliminariais VRK duomenimis, jau pirmajame ture išrinkti 8 vienmandatininkai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt