Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Benas BrunalasŠaltinis: ELTA
„Matome, kad Rusija karą pradėjo su 200 tūkst. kareivių, kurie buvo sutelkti prie Ukrainos. Šiandien Rusija turi (karių – ELTA) mažiausiai du kartus daugiau. Jų apie kariuomenės reformą paskelbti planai, panašu, atitinka tikrovę. Tai nėra jų tradicinė propaganda. Karinė reforma yra nukreipta prieš NATO ir mus“, – komentuodamas interviu Eltai išakytas mintis apie Lietuvai kylančias grėsmes teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, kalbėti apie susvyravusi Lietuvos saugumą ir egzistencines grėsmes verčia situacijos neapibrėžtumas Ukrainos fronte.
„Gali būti, kad mes matysime pokyčius Ukrainoje. Aš visą laiką pabrėžiu, norėčiau klysti, būti neteisus. Norėčiau turėti galimybę ir sakyti: atsiprašau, situacija yra geresnė. Bet to gali nebūti“ – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.
Kaip pranešta anksčiau, užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karto sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.
„Aš negaliu pasakyti, kad mes esame šiandien pradėję diskusiją, kuri atlieptų realią geopolitinę padėtį už Lietuvos sienų. Nepaisant to, kad mes remiame Ukrainą ir tai yra vienas labiausiai valstybę vienijančių klausimų, mes nedrįsome iki galo pasakyti, kiek tiesiogiai tai yra susiję su mūsų saugumu“, – išskirtiniame interviu Eltai sakė G. Landsbergis.
„Aš manau, kad Lietuva privalo aktyviai galvoti apie saugumo koncepcijos ir saugumo piramidės, kuri pastatyta prieš 30 metų, pokyčius“, – laidoje „ELTA kampas“ akcentavo ministras.
Kalbėdamas apie Lietuvai ir rytiniam NATO flangui gręsiančias karines grėsmes, politikas pažymėjo, kad liko tik vienintelis nežinomasis – klausimas, kada tai atsitiks.
„Aš negaliu pasakyti, kada jis bus. Gal dešimtmetis, gal penkeri metai, gal keleri metai. Man yra labai sunku pasakyti. Bet laiko – tą tikrai jaučiu ir labai aiškiai suvokiu – galime turėti labai nedaug“, – teigė politikas.