Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Raminta MajauskaitėŠaltinis: ELTA
„Tokia teorija egzistuoja“, – antradienį dalyvaudamas NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje žurnalistams teigė G. Landsbergis.
Europos Komisija (EK) lapkričio pradžioje rekomendavo pradėti stojimo derybas su Ukraina. Ar įgyvendinti šią rekomendaciją, vienbalsiai turi nuspręsti ES šalys.
Ukrainai reikalingos modernesnės karines priemonės
Lietuvos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad parama Ukrainai turi tęstis. Visgi, jo teigimu, NATO šalių pasiryžimo užtikrinti naujas karines priemones nėra.
„NATO, kaip organizacija, iki šiol negebėjo rasti sprendimo kaip padėti Ukrainai. (...) Svarbus ne tik užtikrinimas tų einamųjų priemonių, kurios yra reikalingos karo lauke, bet ir papildomos naujos modernesnės priemonės, kurių dar šiandien Ukraina neturi“, – sakė užsienio reikalų ministras.
Pasak G. Landsbergio, tokių valstybių kaip Lietuva, kurių finansiniai pajėgumai yra ne tokie dideli, dvišalės galimybės padėti Ukrainai yra mažesnės „negu būnant dideliame europiniame būryje“.
„Europa bendrai gebėjo sutelkti tikrai nemažas lėšas Ukrainai padėti. Dabar tie paketai yra užstrigę. (...) Kol kas atrodo, kad neranda pritarimo ne tik Budapešte, bet ir kitose sostinėse“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ES tarybos pirmininkas Charlesas Michelis perspėjo Ukrainą, kad nėra jokių garantijų, jog sprendimas pradėti derybas dėl narystės ES bus priimtas greitai.
Pasak jo, keletas ES valstybių narių yra pareiškusios, kad „norėtų gerai pagalvoti“ prieš priimdamos sprendimą dėl kito žingsnio stojimo procese.