G. Kirkilas „Krizės komisijoje“: elgėmės teisingai

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

53845

Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno vadovaujamo tyrimo „Dėl veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiškinius“ posėdyje dalyvaujantis buvęs premjeras, „socialdarbietis“ Gediminas Kirkilas sako, kad artėjantys krizės ženklai buvo jaučiami, tačiau fiskalinės drausmės įstatymo neatitikęs 2008 m. biudžetas sukurtas opozicijos dėka.

„Mes pateikėme savo biudžetą 2007 m., tokios kalbos (apie krizę. - ELTA) buvo - bet jos nebuvo stiprios. Buvome mažumos vyriausybė su 56 nariais ir opozicijos pagalba. Bet atnešus biudžeto projektą į Seimą, Seimo nariai, daugiausia opozicinės partijos, pasiūlė išlaidų už dar 3 mlrd.“, - sakė G. Kirkilas.

Paklaustas, ar 2008 m. biudžetas buvo priimtas laikantis Fiskalinės drausmės įstatymo, buvęs premjeras kaltino opoziciją.

„2008 m. biudžetas, kadangi buvo papildomai išlaidų pasiūlyta, žinoma, neatitiko Fiskalinės drausmės įstatymo. Dėl pensijų turiu kitokią nuomonę nei dalis liberalių ekonomistų. Net ir jaučiant, kad krizė artėja, reikia padėti žmonėms pirmiausia. Manau, elgėmės teisingai“, - sakė G. Kirkilas

Komisijoje dalyvavęs socialdemokratas Algirdas Sysas kaltę dėl sunykusio valstybės rezervo vertė 2004-2008 m. kadencijos Seimo nariui, Liberalų ir centro sąjungos (LICS) atstovui Gintautui Šileikiui. „Ne augančios pensijos suvalgė papildomus 3 mlrd. litų, o pasiūlymai, kuriuos teikė G. Šileikis - daugiausia tai pinigai vaiko priežiūrai iki dvejų metų“, - konstatavo A. Sysas.

„Jūs teisus, - pritarė G. Kirkilas. - tačiau reikia kreipti dėmesį į mažumos Vyriausybės veiklos aspektus. Tai arba visų susitarimas, arba jokio susitarimo.„

Buvęs premjeras tikino, kad tuo metu šalyje vyko mokytojų, pensininkų ir valstybės tarnautojų mitingai ir streikai. Todėl ekonomikai augant 7 proc. nedidinti išlaidų viešosioms paslaugoms buvo tiesiog neįmanoma.

Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui, tyrimo vadovui, Stasiui Jakeliūnui paklausus, ar buvo galvojama skolintis pigiai iki krizės, kad būtų kuo dengti potencialų lėšų trūkumą krizės metu, G. Kirkilas atsakė, kad siūlymai skolintis vietinėje rinkoje brangiau siūlė Lietuvos bankas.

Buvusio premjero teigimu, finansinių išteklių būta, tačiau jie panaudoti neefektyviai.

„Turėjome ir kitų įsipareigojimų, kaip, pavyzdžiui, indėlių grąžinimas. Tuo metu gavus lėšų už „Mažeikių naftos“ pardavimą iš „PK Orlen“ (Lenkijos energetikos bendrovė. - ELTA), bandžiau tartis su visomis partijomis, kad tie pinigai būtų arba dedami į rezervą, arba investuojami, o ne išdalinti po 6 tūkst. litų visiems“, - atsiminė G. Kirkilas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko S. Jakeliūno vadovaujamo tyrimo posėdyje, be G. Kirkilo, lankosi buvęs ir buvusi Lietuvos atstovė Europos Parlamente (EP) Margarita Starkevičiūtė.

Pasak S. Jakeliūno, M. Starkevičiūtė šį pavasarį susisiekė su komisija ir pateikė informaciją apie 2009 m. galimybes skolintis su Europos Sąjungos (ES) institucijų pagalba. „(...) 2009 m. balandį EP buvo priėmęs rezoliuciją, kurios pagrindu buvo numatytos galimybės (skolintis. - ELTA) ir šalys narės buvo raginamos kreiptis į Europos institucijas dėl finansinės paramos paskolų forma“, - Eltai sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LŽVS) frakcijos narys.

2004 m. į EP rinkimus Lietuvos liberalų ir centro sąjungos iškeltos M. Starkevičiūtės bus prašoma papasakoti, kas Lietuvoje apie tokią skolinimosi galimybę žinojo, ar toks paskolos variantas buvo svarstomas. „Galbūt (M. Starkevičiūtė. - ELTA) detalizuotų, jei turės informacijos, kiek ir kokios šalys tokiu būdu pagalbos kreipėsi, kokiomis sąlygomis. Kitaip sakant, kad detalizuotų skolinimosi temą iš europinių institucijų perspektyvos“, - aiškino tyrimo vadovas.

Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) frakcijos narys G. Kirkilas, prieš krizę vadovavęs Vyriausybei, turėtų paaiškinti, ar tuometiniai valdantieji turėjo galimybių reaguoti į artėjančią finansų krizę.

ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį, rugsėjo 19 d., komisijoje liudijo Finansų ministerijos Finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius. Pasak jo, apie artėjančią finansinę audrą žinojo Finansų ministerija ir tuo metu jai vadovavęs Rimantas Šadžius.

Be jau dalyvavusio R. Kasperavičiaus ir trečiadienį kviečiamų G. Kirkilo ir M. Starkevičiūtės, komisija pokalbio ketina kviesti 2008-2012 m. premjero pareigas ėjusį Andrių Kubilių, Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, aptariamu laikotarpiu Centrinio banko vadovybėje dirbusį Audrių Misevičių, buvusius finansų ministrus R. Šadžių ir Ingridą Šimonytę, SEB ir „Swedbank“ ekonomistus Gitaną Nausėdą ir Nerijų Mačiulį, taip pat šių bankų vadovus.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt