G. Kaminskaitė-Salters pasigenda valstybės įsitraukimo, ruošiantis reaguoti į grėsmes

Lietuva

Giedrė Kaminskaitė-Salters. ELTA / Dainius Labutis

EtapliusŠaltinis: ELTA.LT

353445

Rusijos organizuojamų kibernetinių atakų srautas Lietuvoje išlieka intensyvus, sako telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadovė bei „Telia Company“ viceprezidentė Giedrė Kaminskaitė-Salters. Visgi, pasak jos, siekiant atgrasyti pastaraisiais metais vis labiau augančias grėsmes šalies saugumui, tarpinstitucinis bendradarbiavimas nėra stiprioji grandis valstybėje.

„Tai dažnai būna Lietuvos valdymo silpnoji pusė (...). Ten, kur prasideda tarpinstitucinis bendradarbiavimas – nemokame mes to daryti. Ir tą aš dabar jaučiu ir gynybos srityje – ten, kur yra dirbama su privačiuoju sektoriumi“, – laidai „ELTA kampas“ teigė G. Kaminskaitė-Salters.

Jos teigimu, žvelgiant į geopolitinius iššūkius, norėtųsi aktyvesnio valstybės dalyvavimo – pirmiausiai telkiant tiek privačias, tiek valstybės įmones.

„Kad mes kartu žinotume – jei įvyksta toks ir toks atvejis, ką mes darome. Tiek Estijoje, tiek Suomijoje, kiek tenka bendrauti su kolegomis, tai vyksta visą laiką“, – sakė G. Kaminskaitė-Salters.

„Manau, kad mes iki to priaugsime. (...) Visi pasidarė savo individualias dalis, dabar tą dėlionę tiesiog reikės sudėti kartu ir, manau, kad tai bus kokybiškai labai svarbus Lietuvai žingsnis“, – tęsė ji.

Bendrovės „Telia Lietuva“ vadovės teigimu, suderintas veiksmų planas, ką daryti patyrūs kitos valstybės agresiją, saugumo požiūriu būtų itin pravartus.

„Būtų labai svarbu, kad būtų aiškios ir išgrynintos rolės – ko bus tikimasi iš telekomunikacininkų, ko iš bankų, ko iš energetikų, ko iš kitų žaidėjų. Kad mes ne savo individualius scenarijus dėliotumėmės, kaip mes įsivaizduojame, o kad tai ateitų, kaip kažkoks suderintas mūsų visas veiksmų planas“, – sakė G. Kaminskaitė-Salters.

„Aš esu tikra, kad valstybiniu lygmeniu pasiruošimas vyksta, bet atsiminkime, kad mūsų įmonės valdo didžiulius fizinius, finansinius resursus, kurie karo atveju bus labai svarbūs. Įtraukime ir pasiruoškime tam“, – apibendrino ji.

ELTA primena, kad vertindama geopolitinę situaciją sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt