G. Burokienė: Lietuva galėjo anksčiau susirūpinti dėl dvejopų standartų maisto produktų

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

21007

Lietuva galėjo anksčiau susirūpinti dėl Lietuvos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų. Tuo įsitikinusi Seimo laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Guoda Burokienė.

„Manau, kad Lietuva galėjo aktyviau dalyvauti šitoje dvejopos kokybės maisto produktų Europos grupėje, nes tai nuo 2011 metų čekai pradėjo. Lietuva įsijungė tik 2015 metais ir prisijungė palaikydama poziciją, o ne patys realiai įsitraukdami, ir neatliko jokių bandymų. Dabar mes žinome, kad tikrai nebuvo atlikti jokie bandymai, net savo iniciatyva pabandyta nebuvo. Tai, manau, galėtų būti labiau įsitraukę“, - trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė G. Burokienė.

Ji mano, kad Lietuvoje gaminama produkcija yra saugi vartoti. „Tai, kas gaminama Lietuvoje, aš tikiu, yra saugu, sveika vartoti. (...) Kaip mes šiandien išsiaiškinome, užsienyje kokybė priklauso nuo kainos, jeigu mes įvežame tuos produktus, mūsų veterinarijos įstaigos patikrina, yra leistinos normos, pagal leistinas normas yra saugu vartoti. Kaip mes išsiaiškinome, daugelis produktų buvo išimta iš rinkos ir neleista vartoti“, - sakė G. Burokienė.

Tyrimo komisijos pirmininkė tikisi, kad po šio parlamentinio tyrimo mūsų vartotojai jausis saugiau.

Trečiadienį komisijos posėdyje dėl Lietuvos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų dalyvavo ir buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, ministerijai vadovavusi 2014-2016 metais.

V. Baltraitienės teigimu, šitą klausimą 2015 metais iškėlė Čekija. „Gavome dar 2015-ųjų lapkritį Čekijos žemės ūkio ministro raštą, kad jie pas save daro lyg tokius pastebėjimus, nors jokių tyrimo rezultatų nebuvo pristatyta nei mums, Lietuvai, nei Europai, nei žemės ūkio ministrams, turi tokius įtarimus, kad skiriasi produktų kokybė, nors etiketė ta pati. Mes kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, klausdami, ar yra nusiskundimų. Gauta buvo iš veterinarijos tarnybos, kad vienas žmogus skundėsi kava, bet nebuvo nustatyta, kad ji būtų kitokios kokybės“, - sakė V. Baltraitienė.

Eksministrės teigimu, čekams buvo atsakyta, kad Lietuva palaiko jų poziciją ir jų iniciatyvą, ir reikėtų šio klausimo svarstymą perkelti į Žemės ūkio ministrų tarybą.

„Mūsų oficiali pozicija buvo, kad mes palaikome ir kad turėtų Europos Komisija imtis kažkokių veiksmų ir vienodai reglamentuoti, ar gali produktai su ta pačia etikete skirtis savo sudėtimi. Dabar matome, kad Europos Komisijoje yra sudaryta darbo grupė, kuri dirba, nori patvirtinti metodiką ir kriterijus, kad visose valstybėse tai būtų patikrinta“, - sakė V. Baltraitienė.

Asmenine jos nuomone, toks patikrinimas turi apimti visas Europos valstybes, o ne kiekvieną valstybę atskirai ir turi būti nustatyta bendra metodika ir kriterijai, pagal ką tikrinama.

„Turėtų būti priimtas koks nors Europos Komisijos reglamentas, visos valstybės turi tai bendrai daryti, galbūt atskiriant Vakarų Europą nuo Rytų Europos, nes mes turime įtarimus, kad Rytų Europoje produktai yra galimai kitokios kokybės. Tai nereiškia, kad tie maisto produktai yra nesaugūs, kad jie pažeidžia kažkokius reikalavimus ar kad jų negalima vartoti, bet jie yra kitokios sudėties, kažko yra daugiau ar mažiau“, - sakė V. Baltraitienė.

Jos nuomone, turi būti sutvarkyta europinė teisė, kad „mes galėtume kažkokius sprendimus pas save priimti“. „Arba turime visai neįsileisti tokių produktų ir vartoti tik lietuvišką produkciją, ką patys suvokiate, neįmanoma padaryti“, - sakė buvusi ministrė.

Į kitą laikinosios tyrimo komisijos posėdį planuojama pakviesti buvusį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorių Joną Milių.

Kaip jau skelbta, Žemės ūkio ministerijos kontroliuojama Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neseniai pristatė skandalingas įvairių maisto produktų palyginamojo tyrimo išvadas, kuriose konstatuota, kad Lietuvos rinkai, lyginant su turtingesnėmis ES valstybėmis, teikiami prastesnės kokybės maisto produktai, nors kainos Lietuvoje dažnai yra panašios ar net didesnės.

Komisija siekia nustatyti, ar ši praktika nėra vartotojų teisių pažeidimas ir (ar) turi nesąžiningos komercinės veiklos požymių.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt