Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Salduvė“ (vad. D. Daknys). Šiauliai. (Dariaus Ančerevičiaus nuotr.)
EtapliusŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“
Šventė vyksta kas antri metai. Joje ne dėl apdovanojimų varžomasi, o susirenka bendraminčiai pasidalyti patirtimi, supažindinti su savo etninio regiono folkloro įvairove ir turtingumu. Visi ansambliai brandūs, koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, už savitumą ir etninės kultūros puoselėjimą yra pelnę aukštų apdovanojimų. „Šiais metais pristatome aukštaičių ir žemaičių folkloro įvairovę. Mums malonu susitikti, praplėsti bendradarbiavimą, – džiaugiasi vienas svarbiausių organizatorių Darius Daknys. – O klausytojai supažindinami su artimų kaimynų savitumu: dainomis, šokiais, instrumentine muzika, tautiniais kostiumais.“
Žemaičių smagumas
Kelmė jau seniai garsėja etninės kultūros puoselėjimu. Osvaldo Gerbenio vadovaujamas folkloro ansamblis „Taduja“ – „Aukso paukštės“ nominantai, dalyvauja respublikinėse ir pasaulio lietuvių dainų šventėse, tarptautiniuose festivaliuose, reprezentuoja Kelmės kraštą užsienio šalyse. „Taduja“ išleido keletą žemaitiškų dainų ir šokių kompaktinių plokštelių. Vadovo teigimu, šventėje „Atvažiuoja žolynai“ dalyvauja antrąsyk ir nuo pat pirmos dainos salėje užkūrė tokią pirtį, kad kojos pačios kilnojosi. Vėliau audringu trepsėjimu buvo palydimas kiekvienas ansamblis.
„Mūsų vizitinė kortelė – smagumas, nuoširdumas, paprastumas, – sakė telšiškė folkloro ansamblio „Spigėns“ vadovė Diana Bomblauskienė. – Paprasti, bet ne prasti… Gyvi, judrūs – kaip spigins – kaip spirgas keptuvėje.“ Jautriai skambėjo jų atliekamos tęstinės žemaitiškos dainos, o jaunieji šokėjai taip „užspirgino“, kad salėje ilgai nenutilo plojimai.
Plateliškiai renka savo krašto dainas, užrašinėja ir mokosi jas dainuoti, ypač saugo vyrų dainavimo tradiciją. Alionos ir Aivaro Alminų vadovaujami „Platelē“ pateikė nepaprastai gražių žemaitiškų šokių ir dainų, kvietė žiūrovus pritarti. Jie įtaigiai papasakojo autentiškų istorijų apie Platelių ežero atsiradimą, savo krašto gražumą, žemaičių išskirtinumą.
Aukštaičių savitumas
Aukštaitiškos muzikos grožį atskleidė Ritos Kipšaitės-Balčiūnienės vadovaujamas „Kupars“ iš Joniškio. Jie neseniai išleido savo krašto dainų knygą. Šio ansamblio muzikantai groja tradiciniais, šiauliečio meistro Alberto Martinaičio pagamintais instrumentais: kanklėmis, lumzdeliais, skudučiais, ragais, basetle, būgnu.
Jūratės Garnelienės suburtas ansamblis „Siaudela“ didžiuojasi tuo, kad Biržų kraštas išsiskiria unikaliu paveldu – sutartinėmis. Stipriausią įspūdį paliko jų atliekamos dvejinės, trejinės ir keturinės sutartinės. Pasirodo, sutartinės ne vien dainuojamos – klausytojai išgirdo instrumentinių sutartinių. Ansamblis groja lumzdeliais, skudučiais, daudytėmis, armonika, basetle, kanklėmis, kt.. Kai kurie jų instrumentai taip pat A. Martinaičio pagaminti. „Siaudela“ yra pelniusi apdovanojimų už autentiškumą ne viename tarptautiniame festivalyje.
Puoselėjamos tradicijos
Gausiausias ir brandžiausias dalyvis – šventės šeimininkai, Šiaulių miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Salduvė“. Šiaulių miestas įsikūręs tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos, todėl dalyviai rengiasi kiekvienas savo etninio regiono kostiumais, atlieka ir žemaičių, ir aukštaičių dainas, muziką, šokius. Per kelis veiklos dešimtmečius „Salduvė“ sukrovė garbingą kraitį – daugybė festivalių, konkursų, koncertų, apdovanojimų, išleisti muzikiniai albumai, už puikius kūrybinius pasiekimus paskirta „Aukso paukštė“. Šventės šeimininkai pakerėjo visus muzikos, dainos ir šokio atlikimo kokybe. O tradicinę paskutinę dainą „Lek gervelie“ iš širdies traukė visa salė.
„Atvažiuoja žolynai“ – puiki proga išgirsti autentiškas tarmes, pamatyti autentiškus šokius, išgirsti autentiškas dainas – be jokios stilizacijos. Šventė vyko Jurginių išvakarėse, todėl nemaža dėmesio skirta senosioms ir naujesnėms Jurginių tradicijoms. Skambėjo linksmi patarimai mergelėms, kaip greičiau ištekėti, jaunuoliams – savo „strainumą“ parodyti. Visi paprotiniai žaidimai ir burtai, apeiginiai valgiai, maldavimai ir draudimai – tam, kad žemdirbio gyvenimas būtų skalsus, turtingas. O kad pavasaris būtų dosnus šilumos, kad visų gamtos dievybių palankumą pelnytume, reikėtų sveikintis – „Gyva žalia“.
Po renginio ansamblių nariai dalyvavo vakaronėje, kurioje turėjo progos pasimokyti savo kraštui būdingų šokių, tarpusavyje pabendrauti ir kartu padainuoti.
Teresė Hokienė