Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Eltos nuotr.
Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt
ECOFIN posėdyje Briuselyje dalyvaujanti finansų ministrė Gintarė Skaistė inicijavo bendrą Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Slovakijos finansų ministrų pareiškimą, kuriame raginama įšaldytą rusišką turtą panaudoti kaip vieną iš pagrindinių šaltinių Ukrainos atstatymui po karo.
Anot G. Skaistės, tarptautinė bendruomenė turi aiškiai parodyti, jog Rusijos karinė agresija nėra toleruojama ir kad agresorei reikės padengti Ukrainai padarytą žalą.
„Ukrainos atstatymas pareikalaus milžiniškų lėšų. Agresorė Rusija privalo atsakyti už savo veiksmus ir sumokėti už padarytą žalą. Europos Sąjunga, kartu su Vakarų partneriais, užšaldė reikšmingą dalį rusiško turto - nuo šalies centrinio banko rezervų iki atskirų sankcionuotų individų turto. Tai geras pirmas žingsnis, tačiau dabar turime žengti antrąjį - sukurti mechanizmus, kurie leistų panaudoti šias užšaldytas lėšas kaip vieną iš šaltinių Ukrainos atstatymui. Kartu su bendramintėmis šalims raginame Europos Komisiją artimiausiu metu pateikti tam reikalingus teisinius pasiūlymus, telkti tarptautinius partnerius ir bendromis pastangomis rasti tinkamus sprendimus", - kalbėjo finansų ministrė G. Skaistė.
Be to, anot ministrės, Rusijos karas prieš Ukrainą turi sulaukti griežtesnių ekonominių ir finansinių sankcijų - Lietuva palaiko deryboms pateiktą 6-ąjį sankcijų paketą, kuris apima papildomų Rusijos bankų sankcionavimą bei rusiškos naftos embargą bei ragina kuo greičiau pasiekti sutarimą dėl jo priėmimo.
ELTA