Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Rimantas Šadžius / lrv.lt nuotr.
Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA.LT
Finansų ministerijos mokesčių pakete stambioms įmonėms taikomą pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 1 proc. punktu – nuo 16 iki 17 proc., smulkių ir vidutinių įmonių (kurių metinės pajamos neviršija 300 tūkst. eurų) lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 7 proc.
„Nuskambėjo likvidumo trūkumo argumentas – iš tikrųjų, likvidumas įmonėje ilgai neišsilaiko. Jeigu tu turėtum vienu smūgiu mokėti nemažą sumą, 17 proc. nuo savo metinio pelno per vieną kartą – manau, daugelis įmonių iki tokio lygio nesuplanuoja savo finansinių srautų, todėl tai tikrai sukurtų problemą“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje ketvirtadienį kalbėjo R. Šadžius.
„Reikėtų tą papildomą mokestinių pakeitimų naštą paskirstyti teisingai, tai, jeigu žiūrime tarp įmonių, stambesnės įmonės turėtų tą mokestinę naštą nešti didesnę. (…) Palikime tuos 300 tūkst. eurų – juo labiau, kad ši riba vystantis ekonomikai santykinai traukiasi ir mes kalbame apie vis mažesnį (tokių – ELTA) įmonių skaičių“, – sakė jis, pridurdamas, kad įstatyme saugikliai jau sudėti, kad lengvata nebūtų piktnaudžiaujama.
LB atstovo teigimu, centrinis bankas siūlo arba iš viso atsisakyti 6 proc. siekiančios pelno mokesčio lengvatos, arba su stambioms įmonės taikomu tarifu šį apmokestinimą suvienodinti nuosekliai.
„Įmonės spiečiasi prie 300 tūkst. eurų pajamų ribos ir tai sukuria labai stipriai neigiamas paskatas įmonėms neaugti ir likti tokiom nenašioms arba skaidytis, kas irgi iškreipia ekonomikai paskatas“, – posėdyje sakė LB Finansinio stabilumo departamento direktoriaus Jokūbas Markevičius.
„Tas nuoseklesnis perėjimas galėtų būti, kad pasiekiant tam tikrą (metinių pajamų – ELTA) ribą jau tu moki tik nuo tam tikros ribos uždirbamo pelno (…) didesniu tarifu“, – pridūrė jis.
Keliant klausimus dėl avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarkos, R. Šadžius teigė, jog dabartinė tvarka verslui padeda geriau planuoti piniginius srautus, užtikrinti įmonės turto likvidumą.
Prievolė pelno mokėti sumokėti avansu atsiranda tada, kai praėjusių metų įmonės pajamos viršija 300 tūkst. eurų.
„Valstybei (pelno mokesčio – ELTA) pajamas geriau gauti (anksčiau – ELTA), (…) avansiniu pelno mokesčio mokėjimu kaip ir kitų avansinių mokesčių – gyventojų pajamų mokesčio nuo darbo pajamų ar komercinio nekilnojamojo turto mokesčio pajamas“, – aiškino R. Šadžius.
Ministras įvardino, kad kitose regiono valstybėse, pavyzdžiui, Estijoje ir Latvijoje, galioja tvarka, kai pelnas apmokestinamas išsiimant dividendus ar panaudojant uždirbtą pelną, tačiau Lietuvoje tokios tvarkos įvesti esą nėra reikalo.
„Tas avansinis mokėjimas, jis, atrodo, (apsunkina – ELTA) įmones, tačiau iš tiesų jis palengvina įmonėms likvidumo planavimą, likvidžių resursų, piniginių srautų planavimą“, – tikino jis.
LB skaičiuoja, kad Vyriausybės planuojamas pelno mokesčio didinimas 1 proc. punktu reikšmingo poveikio ekonomikai neturės – šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) lėtins iki 0,05 proc. punkto.
„Pats mokestis net ir po padidinimo liks vienas mažiausių Europos Sąjungoje“, – tikino J. Markevičius.
Seime šiuo metu svarstomas Vyriausybės mokesčių paketas, į kurį taip pat įeina nekilnojamojo turto (NT), pelno apmokestinimo pokyčiai, naujų „cukraus“ ir draudimo mokesčių įvedimas, kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų atsisakymas.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
