Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Kuras. / Pixabay
Vygantas TuzasŠaltinis: ELTA.LT
„Kol kas duomenys dar labai ankstyvi, paskutiniai iš jų – balandžio mėnesio. Turint omenyje, kad sausis ir praėjusių metų gruodis buvo labai iškreipti, turime tik tris mėnesius, kuriais galime remtis. Jie rodo, kad tas pardavimų kritimas mažėja“, – LRT radijui kalbėjo K. Vaitiekūnas.
Anot jo, benzino vartojimas ganėtinai smarkiai auga, o tai įrodo ne tik statistika, bet ir gatvėse eksploatuojamos mašinos, jų pasiūla rinkoje ir t. t.
Finansų ministerijos atstovas teigia jaučiantis nerimą dėl to, kad jei Lietuva toliau kels akcizą dyzelinui, tai ji taps vienintele šalimi Europos Sąjungoje, kur dyzelinas yra brangiau apmokestintas nei benzinas.
„Jau dabar darome stebėjimą ir planuojame, kad vasaros pabaigoje susidarysime detalų vaizdą to, kas vyksta rinkoje ir tada rinksimės kryptį: ar judame tuo pačiu keliu, ar kažką koreguojame“, – reziumavo K. Vaitiekūnas.
Anot Vilniaus universiteto ekonomikos ir verslo vadybos docento Algirdo Bartkaus, akcizų didinimas buvo grįstas CO2 emisijų mažinimu, tačiau tai nepasiteisino, kadangi žmonės rinkosi kurą pirkti Lenkijoje.
„Dyzelinas, kuris būtų buvęs nupirktas Lietuvoje, buvo pirktas Lenkijoje. Nėra tokio dalyko kaip lietuviškos emisijos, latviškos emisijos ar pnš. Yra bendros emisijos viso pasaulio, nes atmosfera pas mus yra bendra ir sienų ji neturi“, – LRT radijuje sakė A. Bartkus.
Eksperto duomenimis, dyzelinio kuro pardavimai ir jo paklausa – reikšmingai smukę, o akcizų surinkimas padidėjęs. Tiesa, jis pastebi, kad akcizai nėra vienintelis su pardavimais susijęs mokestis, o į juos atsižvelgus – bendras lėšų surinkimas į biudžetą krito.
„Per pirmus šių metų keturis mėnesius dyzelio pardavimai yra smukę 18,4 proc., o jei atsižvelgsime į netipiškai didelius dyzelio užsipirkimus, kurie buvo fiksuoti pernai gruodį ir maždaug ketvirtį jų mes priskirtume poreikiui, kuris greičiausiai buvo realizuotas 2025 m., turėtume kalbėti apie 10,6 proc. smukusią dyzelio paklausą“, – teigia A. Bartkus.
„Akcizų surinkimas yra pagerėjęs. Jei žiūrime į sausio-balandžio mėnesius, pas mus surinktų akcizų yra 3,4 proc. daugiau. Tiesa, tai nėra vienintelis mokestis, kuris pas mus siejasi su prekių pardavimu. Greta dar turime pridėtinės vertės mokestį (PVM), o jo surinkimas patyrė 18,7 proc. nuosmukį“, – sako VU dėstytojas.
Pasak A. Bartkaus, verslai susigrąžina apie 70 proc. sumokėto PVM už komercinio transporto sunaudotą kurą ir bendras akcizų ir PVM surinkimas į biudžetą, jo skaičiavimais, yra smukęs 300 tūkst. eurų.
„Galime konstatuoti tokią kuriozišką situaciją, kad mes paėmėme ir padidinome kuro kainas, sumažinome kuro pardavimus Lietuvoje, bendrų kuro pardavimo nesumažinome, nes jie įvyko Lenkijoje ir išlaikėme praktiškai tas pačias biudžeto pajamas, bet šis išteklius verslui ir gyventojams dabar brangesnis“, – vertina ekspertas, pasak kurio, dėl priimtų sprendimų biudžetas praras 20 mln. eurų.
Tuo metu „Norfa“ generalinis direktorius Dainius Dundulis laikosi nuomonės, kad Lietuvos valdžia savo akcizų politika daro paslaugą kitų šalių ekonomikoms, bet ne savo.
„Jei dyzelino akcizai nebūtų buvę pakelti, galiu drąsiai pasakyti, kad kiekiai būtų išaugę ir akcizų būtų surinkta daugiau. O šiuo metu mes neparduodame dyzelino, gadiname sunkvežimiais kelius, orą, tačiau akcizo į biudžetą nesurenkame“, – kuro politiką įvertino verslininkas.
Naujausiais LEA duomenimis, gegužės 19-ąją Lietuvos degalinėse benzinas vidutiniškai kainavo 1,40 Eur/l, o dyzelino vidutinė kaina siekė 1,42 Eur/l.
Pažymima, jog paskutiniu metu Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra panaši į pernai gruodžio pabaigoje buvusią kainą, o dyzelino kaina yra tokia, kokia buvo praėjusių metų gruodžio pradžioje. Skaičiuojama, jog 2024 m. gruodį dyzelino vidutinė kaina sudarė 1,43 Eur/l ir buvo 0,02 Eur/l didesnė nei šiemet gegužės mėnesį.