Filmo apžvalga: „Paskutiniai ir pirmieji žmonės“ (2020)

Pasaulis

Filmo kadras

Monika ViliušytėŠaltinis: Etaplius.lt

132016

„Paskutiniai ir pirmieji žmonės“ yra 1930-aisiais britų filosofo ir rašytojo Olafo Stapledono išleista knyga, apie kurią garsusis mokslinės fantastikos meistras Arthuras C. Clarke'as pasakė: „Jokia kita knyga iki jos ar po jos neturėjo tokios įtakos mano vaizduotei“. Prieš porą metų dabar jau amžinatilsis islandų kompozitorius, Auksinio gaublio laureatas Johannas Johannssonas surežisavo ir sukūrė garso takelį to paties pavadinimo multimedijiniam projektui, moderniai pritaikydamas jį šiuolaikiniam žmogui. Deja, galutinio savo režisūrinio debiuto rezultato pats kūrėjas taip ir nebeišvydo.

„Paskutiniai ir pirmieji žmonės“ yra vizionieriškas pasakojimas apie paskutines žmonijos dienas. Filmas save pozicionuoja kaip pseudodokumentiką, kuomet užkadrinis puikiosios britų aktorės Tildos Swinton balsas žiūrovui pasakoja apie žmonių kelią per evoliuciją nuo senųjų laikų iki tolimos ateities. Nepaprastai gilus naratyvas užhipnotizuoja nuo pirmųjų minučių.

Siužetas itin paprastas ir minimalistinis. Du milijardai metų į ateitį. Žmonija – ant galutinio išnykimo ribos, o tie, kas iš jos liko, toli gražu neprimena dabartinių žmonių lygiai taip pat, kaip ir mes neprimename savo medžiais laipiojusių protėvių. Artėjant pabaigai, paskutiniai žmonijos likučiai apsigyvena atokiame Neptūne, tolimiausioje Saulės sistemos planetoje, ir atranda būdą nusiųsti savo mintis į praeitį – tai yra mums. Toliau seka tikra mokslinės fantastikos audiovizualinė pasaka.

Reikjavike, Islandijoje užaugęs Johannssonas yra sakęs, kad gimtosios šalies aplinka jam tapo vienu pagrindinių įkvėpimo šaltinių. Tai akivaizdu ne tik jo muzikoje, bet ir sukurto filmo kadruose: jame dominuoja atviri ir niūrūs dangūs, panoraminiai vaizdai, plačiai išsidriekę statiniai. Šį ekspansyvų įspūdį dar labiau sustiprina tai, jog visas filmas nespalvotas. Johannssono sukurtą šiurpuliukus per kūną keliantį muzikinį takelį atlieka vienas geriausių Jungtinėje Karalystėje BBC filharmonijos orkestras. Įdomu tai, kad filme galima pamatyti nemažai buvusioje Jugoslavijos Respublikoje iškeltų komunistinių memorialinių skulptūrų, kurios savo laiku buvo vadinamos „futuristinėmis“, o šiuolaikinei akiai atrodo tikrai ateiviškai.

Jeigu esate atviras įvairioms kino meno formoms, nebijote eksperimentinio kino ir jums nesvetimos filosofinės mintys, tuomet šis kūrinys gali tapti netikėtu atradimu. Tai vienas originaliausių pastarojo meto mokslinės fantastikos darbų bei paskutinis Johannssono šedevras.

IMDB: https://www.imdb.com/title/tt8015444/

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt