"> "> "> ">
PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kas gero ekranuose?2021 m. Vasario 7 d. 15:47

Filmo apžvalga: „Mankas“ (2020)

Pasaulis

Filmo kadras

Monika ViliušytėŠaltinis: Etaplius.lt


164345

Davido Fincherio „Mankas", be abejo, nusipelnė visų jam skiriamų liaupsių ir nominacijų. Ar gaus ir kurias laimės – matysim.

Istorija apie tai, kaip atsirado visų laikų geriausiu filmu tituluojamas „Pilietis Keinas" (1941). Kūrinys, gimęs po didelių aistrų, ginčų, kovų, kaltinimų ir nesutarimų tarp Orsono Welleso, Hermanno J. Mankiewicziaus ir žiniasklaidos magnato Williamo Randolpho Hearsto.

Kaip ir sako pavadinimas, pasakojama vieno talentingiausių, garsiausių, spalvingiausių Holivudo asmenybių – scenaristo Hermanno J. Mankiewicziaus – Manko – akimis. Žmogaus, neketinusio kurti jam nepriimtinų istorijų. Sau kėlusio aukščiausius reikalavimus. Kiną suvokusio ne kaip pramogą, o kaip mąstyti verčiantį dalyką. Jautusio atsakomybę už tai, kas vyksta ekrane, nes „tamsoje gyvenantys žmonės tuo tiesiog tiki". Alkoholiką, lošėją, ciniką aštrialiežuvį, saviironišką, konfliktišką, kūrybišką asmenybę, o kartu – žmogų su aiškia pilietine ir socialine pozicija, rėžiantį tiesą į akis, gelbėjantį tautiečius žydus iš nacistine tampančios Vokietijos, suvokusį Hitlerio keliamą grėsmę jau 4-ojo dešimtmečio pradžios Amerikoje. Kurio filmus, jei pavardė buvo titruose, Vokietija atsisakė rodyti. Žmogų, plaukusį prieš srovę negarsiniam kinui pereinant prie garsinio. Nesusitaikiusio su jam primetamu beždžionėlės vaidmeniu, atkeršijusiu ir per kraujus išsireikalavusiu, kad jo pavardė atsirastų geriausio jo parašyto scenarijaus – „Piliečio Keino" – titruose. Už šį darbą „Oskaras" buvo skirtas dviem žmonėms – Mankui ir Orsonui Wellesui. Tačiau iškilmingoje teikimo ceremonijoje svečiai abiejų taip ir nesulaukė.

Pasak režisieriaus Davido Fincherio, žmogaus gyvenimas – ne ištisinė linija, o persipinantys ratai. Į dvi valandas neįmanoma jo sutalpinti – galima tik palikti įspūdį. Tiek laiko trunkantis „Mankas" – puikus tokio bandymo rezultatas.

Itin savitas filmavimo būdas. Ne tik pasakojama apie 4-ąjį dešimtmetį, o juosta nespalvota, tačiau ir atrodo, tarsi būtų filmuota tuo laiku – išlaikoma tuometė stilistika.

Kas dar? Turtingi ir svarbūs dialogai. Jei nežinai realių peripetijų, citatų, žmonių, esi priverstas stabčioti, stabdyti ir vėl perklausyti. Antraip gali likti nesupratęs.

Dar? Vėl filmas, privertęs naršyti, ieškoti, skaityti, aiškintis. Jau nebestebinantis – kaip visada puikus – chameleoniškasis Gary Oldmanas (Mankas).

Kas toliau? Du filmai eilėje. Pirmas – „Pilietis Keinas". Antras – „RKO 281", apie tą patį „Pilietį Keiną".

Apžvalgos autorė Asta Sara

IMDB

Kas gero ekranuose?