PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2024 m. Liepos 2 d. 20:32

Filipinai sako sutarę su Kinija deeskaluoti įtampą Pietų Kinijos jūroje

Pasaulis

Unsplash.com nuotr.

BNSŠaltinis: BNS


307522

Filipinai antradienį su Kinija susitarė mažinti įtampą Pietų Kinijos jūroje, pranešė Manila.

Apie tai pranešta po praėjusį mėnesį įvykusio abiejų pusių susidūrimo ginčijamuose vandenyse.

Pekinas ir Manila jau seniai ginčijasi dėl jūrų teritorijų šiame strateginiame vandens kelyje, tačiau praėjusį mėnesį įvykęs incidentas buvo pats rimčiausias iš daugelio konfrontacijų tarp Kinijos ir Filipinų laivų.

Birželio 17 dieną Kinijos pakrančių apsaugos jūreiviai, mosuodami peiliais, kirviu ir kitais ginklais, susirėmė su Filipinų karinių jūrų pajėgų laivų įgulomis netoli ginčijamos Antrosios Tomo seklumos.

Filipinų kariuomenės teigimu, per incidentą, kurio metu Kinijos pakrančių apsauga pagrobė ginklus, sugadino navigacinę ir ryšių įrangą bei apgadino tris laivus, vienas filipiniečių jūreivis neteko piršto.

Pekinas teigė, kad jo pakrančių apsaugos tarnyba konfrontacijos metu elgėsi „profesionaliai ir santūriai“, ir dėl konfrontacijos apkaltino Manilą.

Keletas filipiniečių karių yra dislokuoti sename laive „Sierra Madre“, kurį Filipinų karinis jūrų laivynas 1999 metais specialiai užplukdė ant ginčijamos Antrosios Tomo seklumos, siekiant patvirtinti Manilos teritorines pretenzijas.

Filipinų užsienio reikalų sekretoriaus pavaduotoja Maria Theresa Lazaro ir Kinijos užsienio reikalų viceministras Chen Xiaodongas antradienį surengė „nuoširdžias ir konstruktyvias diskusijas“, sakoma po jų paskelbtame Filipinų užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Abi šalys aptarė savo pozicijas dėl Ajungino seklumos ir patvirtino savo įsipareigojimą deeskaluoti įtampą nepažeidžiant savo pozicijų“, – sakoma pareiškime, kuriame pavartojamas filipinietiškas Antrosios Tomo seklumos Spratlio salose pavadinimas.

„Atkreipdamos dėmesį į pastarojo meto incidentus Pietų Kinijos jūroje, abi šalys pripažino, kad reikia atkurti pasitikėjimą ir sudaryti palankias sąlygas produktyviam dialogui ir sąveikai“, – sakoma pranešime, kuriame priduriama, kad „tebėra didelių nesutarimų“.

„Nenorime jokių nenumatytų pasekmių“

Kinija reiškia pretenzijas į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, ignoruodama daugybės Pietryčių Azijos valstybių konkuruojančias pretenzijas ir tarptautinio arbitražo sprendimą, kuriuo jos pozicija pripažinta nepagrįsta.

Per ankstesnius susirėmimus, pasak Filipinų, Kinijos pajėgos naudojo vandens patrankas ir karinius lazerius bei taranavo Filipinų aprūpinimo ir juos lydinčius laivus.

Filipinų karinių jūrų pajėgų kontradmirolas Roy'us Vincentas Trinidadas antradienį žurnalistams sakė, kad birželio 17-osios incidentas buvo „agresyviausias per naujausią istoriją“.

„Priežastis, dėl kurios raginame tai daryti, yra ta, kad nenorime jokių nenumatytų pasekmių“, – žurnalistams sakė R. V. Trinidadas.

„Iš esmės jų veiksmai didina apsiskaičiavimo riziką“, – pridūrė jis.

Dėl šios konfrontacijos didėja susirūpinimas, kad į ginčą gali įsitraukti Jungtinės Valstijos, kurios su Manila yra sudariusios abipusės gynybos paktą.

Filipinų vyriausybė pareiškė, kad birželio 17 dieną įvykusio susirėmimo nelaiko ginkluotu užpuolimu, dėl kurio pagal pakto nuostatą Vašingtonas turėtų ateiti į pagalbą Manilai.

Antradienį Pekinas ir Manila pasirašė susitarimą dėl Filipinų ir Kinijos jūrų ryšių mechanizmo tobulinimo ir susitarė tęsti savo pakrančių apsaugos tarnybų diskusijas.

Kinija ir Filipinai 2017 metais pradėjo konsultacinius susitikimus, siekdami skatinti taikų konfliktų Pietų Kinijos jūroje valdymą

Filipinų užsienio reikalų ministras Enrique Manalo praėjusią savaitę pareiškė, kad Manilos susitikime bus siekiama nustatyti „pasitikėjimo stiprinimo priemones“, kuriomis būtų galima sukurti pagrindą „rimtesnėms diskusijoms“.

„Mes vis dar tikime, kad dialogas yra svarbiausias, ir diplomatija turėtų vyrauti net ir šių rimtų incidentų akivaizdoje, nors pripažįstu, kad tai taip pat yra iššūkis“, – sakė E. Manalo viešame Filipinų Senato posėdyje dėl konfrontacijos šalia Antrosios Tomo seklumos.

Antrojo Tomo sekluma yra maždaug už 200 km nuo vakarinės Filipinų Palavano salos ir už daugiau nei 1 000 km nuo artimiausios Kinijos pagrindinės sausumos teritorijos – Hainano salos.

Kinija siunčia pakrančių apsaugos ir kitus laivus patruliuoti judriame vandens kelyje ir pastatė dirbtines salas, kurias militarizavo, kad sustiprintų savo pretenzijas.