Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Freepik.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Pranešimas spaudai
Žinoma, tai neturėtų stebinti – farmacijos įmonės neretai prekiauja patentų saugoma produkcija, o tai reiškia, kad įmonės gali dominuoti tam tikrose rinkose ir, atitinkamai, jų veiksmai darant kliūtis konkurentams patenka į konkurencijos sargų akiratį. Taigi farmacijos sektoriaus įmonėms svarbu įvertinti rizikas dėl galimų konkurencijos teisės pažeidimų ir imtis veiksmų pažeidimų prevencijai. Priešingu atveju, gali grėsti didžiulės baudos.
Už pažeidimus – šimtamilijoninės baudos
Subtiliausia ir rizikingiausia situacija susidaro tada, kai farmacijos įmonės turimas patentas yra pasibaigęs arba artėja link pabaigos, ir įmonė imasi veiksmų, siekdama ilgiau pasinaudoti patento suteikiamomis išimtinėmis teisėmis. Pavyzdžiui, viename Europos Komisijos 2024 m. priimtame sprendime institucija nagrinėjo įmonės elgesį dėl populiaraus išsėtinės sklerozės vaisto. Siekdama atidėti konkurencijos atsiradimą rinkoje ir pratęsti savo produkto išskirtinę padėtį, įmonė ėmėsi kelių strategijų.
Pirma, vaisto gamintoja bandė pratęsti patento teikiamą apsaugą pasinaudodama Europos patentų biuro taisyklių spragomis ir procedūromis. Jau baigiantis patento galiojimui, vaisto gamintoja pateikė keletą paraiškų dėl naujų patentų, kurie buvo susiję su patentuoto vaisto gamybos procedūromis ir dozavimu. Taigi, nors pagrindinio vaisto patentas baigėsi, konkurentai šio vaisto gaminti negalėjo, nes buvo pateikta ne viena paraiška naujiems patentams, neatsiejamai susijusiems su senuoju. Įmonės konkurentai, neturėdami kitos išeities, teismuose ėmė ginčyti šias paraiškas. Kai artėdavo teismo sprendimo priėmimas, dominuojanti įmonė atšaukdavo užginčytą patento paraišką. Tačiau bylos dėl kitų patentų paraiškų tęsėsi kaip ir situacijos neapibrėžtumas, taigi, konkurentams buvo apsunkintas patekimas į rinką.
Antra, ta pati įmonė aktyviai skleidė melagingą informaciją apie konkuruojančio vaisto saugumą ir efektyvumą, nepaisant to, kad sveikatos priežiūros institucijos jo saugumą ir veiksmingumą buvo patvirtinusios.
Abu šiuos įmonės veiksmus Europos Komisija įvertino kaip vieną pažeidimą – piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ir įmonei skyrė 462 mln. eurų baudą.
EK pripažino, kad abu minėti veiksmai sankcijų sulaukė pirmą kartą – anksčiau precedentų nebuvo. Taigi, rizikas būtina įvertinti net imantis veiksmų, dėl kurių konkurencijos priežiūros institucijų praktikos nėra ir kurie dar neįtraukti į draudžiamų veiksmų juodąjį sąrašą. Pagrindinis kriterijus dominuojančią padėtį užimančiai įmonei turėtų būti – ar jos veiksmai negalėtų būti vertinami kaip konkurencijos ribojimas.
Kitoje 2024 m. byloje dominuojančią padėtį užimanti įmonė įsipareigojo veiksmingai ir operatyviai pašalinti EK nustatytą konkurencijos problemą, todėl bauda jai skirta nebuvo. Toje byloje EK dėmesio sulaukė intraveninio geležies preparato gamintoja. Ši įmonė daugelį metų skleidė konkurentą diskredituojančią informaciją sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. Dominuojanti įmonė įsipareigojo imtis veiksmų padarytai žalai konkurencijai atitaisyti: žodžiu ir raštu informuoti sveikatos sektoriaus darbuotojus, kad ankstesnė komunikacija apie konkuruojantį preparatą buvo klaidinga, taip pat skelbti šią informaciją savo interneto svetainėje, medicinos žurnaluose ir kitur.
Karteliniai susitarimai ir jų priežiūra
Apriboti konkurenciją farmacijos įmonės gali ir tada, kai nė viena iš jų neturi dominuojančios padėties rinkoje. Pavyzdžiui, 2023 m. EK nustatė šešių farmacijos įmonių sudarytą kartelį, susijusį su viena spazmus malšinančio vaisto sudėtine dalimi. Įmonės pažeidė konkurencijos taisykles, fiksuodamos medžiagos pardavimo kainas ir koordinuodamos gamybos apimtis. Pažeidimas išaiškėjo, kai viena iš dalyvių pranešė apie kartelį EK ir buvo atleista nuo baudos. Kiti kartelio nariai pripažino kaltę, todėl jų baudos buvo sumažintos, tačiau net ir po sumažinimų bendra sankcijų suma viršijo 13 mln. eurų.
Konkurencijos priežiūra Lietuvoje ir kitose ES šalyse
Konkurencijos teisės pažeidimus farmacijos sektoriuje gali konstatuoti ne tik EK, bet ir nacionalinės konkurencijos institucijos įvairiose ES šalyse. Nuo 2018 m. iki 2022 m. 12 ES nacionalinių konkurencijos institucijų ir EK iš viso priėmė 26 sprendimus, kuriais buvo paskirtos baudos arba priimti įmonių įsipareigojimai pašalinti konkurencijos problemas farmacijos sektoriuje. Kaip minėta, EK konstatavo pažeidimus šiame sektoriuje ir 2023 m. bei 2024 m.
Kita vertus, nuo 2018 m. iki 2022 m. ES konkurencijos institucijos išnagrinėjo dar 40 bylų, kurios buvo nutrauktos nenustačius pažeidimo ir nepriėmus įmonių įsipareigojimų.
Lietuvoje Konkurencijos taryba iki šiol nebuvo nubaudusi vaistų gamintojų, tačiau yra konstatavusi pažeidimų susijusiose rinkose. 2022 m. ji nustatė vaistinių kartelį dėl įtakos darymo vaistų antkainių reguliavimui. Be to, 2024 m. pabaigoje Konkurencijos taryba skyrė baudas maisto papildų platintojams už draudžiamą susitarimą dėl perpardavimo kainų fiksavimo. Abu šie sprendimai buvo apskųsti teismui, ir dėl jų vis dar vyksta teisminiai procesai.
Akivaizdu, kad farmacijos sektorius ir su juo susijusios rinkos išliks tiek EK, tiek Konkurencijos tarybos akiratyje, ir įmonėms svarbu tinkamai įvertinti susijusias rizikas. Taip pat verta nepamiršti, kad net jei tam tikri veiksmai iki šiol nebuvo tapę konkurencijos institucijos tyrimo objektu, jie ateityje gali sukelti įtarimų – galimų pažeidimų sąrašas nėra baigtinis ir nuolat plečiasi.