FAO: apie trečdalis pasaulyje pagaminamo maisto prarandama

Pasaulis

Pixabay.com//Sponchia nuotr.

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

38914

Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 88 mln. tonų arba 173 kg vienam gyventojui, taigi išeikvojama 20 % bendrai pagaminamo maisto.

Prieš kurį laiką Europos Parlamentas pritarė siūlymams, kad iki 2030 m. šie skaičiai turėtų sumažėti per pusę. Apie maisto švaistymo prevenciją bus kalbama ir politinio forumo, kurį organizuoja Žemės ūkio ministerija kartu su Europos Komisija metu.

Aukšto lygio politinis forumas vyks tarptautinės žemės ūkio parodos „AgroBalt“ metu, jame pranešimus skaitys Europos Komisijos (EK) narys, atsakingas už visuomenės sveikatą ir maisto saugą Vytenis Andriukaitis ir Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vadovas Jose Graziano da Silva. Taip pat pasisakys kitų šalių atstovai.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, maždaug trečdalis viso pasaulyje pagaminamo maisto prarandama arba iššvaistoma. Dėl maisto atliekų susidarymo ne tik daromas svarbus poveikis ekonomikai ir visuomenei, bet ir papildomas spaudimas ribotiems gamtos ištekliams ir aplinkai. Maistui, kuris galiausiai prarandamas arba iššvaistomas, pagaminti kasmet sunaudojama apie ketvirtadalį viso žemės ūkio sektoriuje sunaudojamo vandens, dėl maisto atliekų kasmet susidaro apie 8 % visame pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Maistas yra prarandamas arba iššvaistomas visais maisto tiekimo ir vartojimo grandinės etapais. Daugiausia maisto atliekų susidaro namų ūkiuose (53%) ir perdirbimo sektoriuje (19 %) kiek mažiau – gastronomijos (12 %), pirminės gamybos (10 %) ir didmeninės prekybos (5%) sektoriuose. Vartotojų instituto duomenimis, Lietuvos gyventojas vidutiniškai uždirba 667 eurus per mėnesį, estas – 942 eurus. Lietuvis per metus išmeta 56,03 kg maisto, estas – 54,1 kg. Nors 44 proc. apklaustųjų Lietuvoje mano, kad kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie maisto švaistymo problemos sprendimo, dažnas linkęs neigti, kad tokia problema išvis egzistuoja. Gyventojai, pirkdami maisto produktus, dažnai elgiasi neracionaliai – perka neplaningai, vadovaudamiesi emocijomis, susivilioja akcijomis, spalvingomis etiketėmis, perka per dideles pakuotes. Namuose neretai pagaminama daugiau maisto, negu galima suvalgyti, nesuvalgytas maistas saugomas šaldytuve, bet dažnai apie jį pamirštama, ir jis galų gale vis tiek išmetamas, nes kasdien norisi ko nors šviežio ir naujo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt