Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Petro Bešta, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Emanuelis Zingeris, Faina Kukliansky, Hadas Wittenberg Silverstein. ELTA / Žygimantas Gedvila nuotr.
Paulius PerminasŠaltinis: BNS.LT
Taip ji kalbėjo trečiadienį Vilniaus apygardos teismui tęsiant bylos, kurioje politikas kaltinamas neapykantos kurstymu prieš žydų tautą, nagrinėjimą.
F. Kukliansky teigė R. Žemaitaičio pasisakymus supratusi tiesiogine prasme.
„Aš nematau perkeltinės prasmės, – liudijo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė. – Daugelis pasisakymų, kuriuos man teko skaityti, (...) rodo, kad šitas asmuo tik kursto, neturėdamas pakankamai žinių apie valstybę, žmones, istoriją, tik kursto tam tikras grupes žmonių.“
„Supratau (pasisakymus ir įrašus) tiesiogine prasme. Tai yra kurstymas žmonių imti tą pagaliuką ir užmušti tą žyduką. Užmušti, ne primušti, ne kažką jam padaryti, pagąsdinti, o užmušti. Šitaip aš ir supratau. Kaip buvo pasakyta, taip ir supratau“, – po posėdžio žurnalistams kalbėjo F. Kukliansky.
Ji sakė, jog dėl išrinktojo parlamentaro į teisėsaugą kreipėsi trys žydų bendruomenės, kurios taip pat politiko žodžius suprato kaip įžeidimą.
„Aš iki šios dienos bijau, mano dukra bijo, mano anūkai bijo (...). Man tie jo žodžiai yra realūs, mums žydams tie žodžiai yra realūs, taip jau buvo. (...) Žmonės visi susirūpinę (...), kokią teisė kažkas turi mus kaltinti, kad mes esam žydų kilmės. Žmonės buvo įžeisti, pažeminti“, – liudijo moteris.
Neapykantos savo žodžiuose nemato
R. Žemaitaitis rugsėjį pradėtoje nagrinėti byloje kaltinamas neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Jis po posėdžio F. Kukliansky parodymus vadino melagingais bei akcentavo, jog jo teiginiuose „jokios neapykantos, ar jos skelbimo nebuvo“.
„Žmogus, kuris kalba apie Žemaitaitį ir sako, kad jis yra antisemitas, jis pamiršta pagrindinį dalyką, kad Žemaitaitis buvo tas, kuris rengė išvadas ir žydų religinio turto įstatymas buvo priimtas būtent man kartu dirbant toje darbo grupėje ir aš asmeniškai iš jos (Fainos Kukliansky – BNS) padėką dar gavau“, – kalbėjo politikas.
Kaltinimą palaikančio prokuroro Justo Lauciaus teigimu, būdamas Seimo nariu R. Žemaitaitis ne tik skleidė neapykantą žydams, bet ir menkino nacistinės Vokietijos įvykdytą Holokaustą.
Politikas savo kaltės nepripažįsta, jis tvirtina kalbėjęs ne apie žydus kaip tautą, o kritikavęs Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahu) dėl šalies atsakomųjų karo veiksmų Gazos Ruože.
Byloje iki šiol buvo apklaustas istorikas Rimantas Zizas, žurnalistas Ramūnas Jakubauskas. Kaltinamasis parodymus duos po liudytojų apklausų ir ekspertų išvadų.
Baudžiamosios bylos R. Žemaitaitis sulaukė dėl savo įrašų apie žydus, paskelbtų pernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“.
Antisemitiniais pripažinti R. Žemaitaičio vieši įrašai „Facebook“ 2023 metų gegužę ir birželį: „Pasirodo be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“; „Mes Lietuvių tauta niekada neturi(me) pamiršti žydų ir rusų, kurie labai aktyviai prisidėjo prie mūsų TAUTOS NAIKINIMO!“, „Gal kitą kartą Izraelis numes bombą ant Palestiniečių ligoninės su prierašu susprogdinome, nes bijojome, kad jie mus puls <...> AŠ JUMS NORIU SUTEIKTI ŠANSO MIELI IZRAELIO ŽYDAI ATSIPRAŠYTI PALESTINOS IR ES, UŽ JŪSŲ ŠLYKŠČIUS VEIKSMELIUS SVETIMOJE ŠALYJE Ir pasikartosiu „Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“.
Pasak F. Kukliansky, paaiškinimas, jog kvietimas „užmušti žyduką“ yra vaikiška skaičiuotė, kelia abejonių.
„Bet suaugęs žmogus tai sako, čia jau nebe skaičiuotė. Čia jau visai kitaip turėtų būti vertinama. Be to, žmogus su aukštuoju išsilavinimu, teisininkas, politikas, vadinasi jam taikomi kiti standartai“, – sakė ji.
Bendruomenė jaučiasi nesaugi
Politikui dėl minėtų įrašų inicijuota ir apkalta – Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.
Jo vedama „Nemuno aušra“ naujajame Seime gavo 20 mandatų, o rinkimus laimėję socialdemokratai su šia partija ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ suformavo valdančiąją koaliciją.
„Tai, jog už Žemaitaitį („Nemuno aušrą“ – BNS) balsavo 200 tūkst. žmonių, parodo nusikaltimo latentiškumą. Parodo, kad žmonės nusiteikę prieš žydus, tačiau jie negali pasakyti į akis, nes miesteliuose nėra žydų bendruomenės narių“, – kalbėjo F. Kukliansky.
„Nesaugumo jausmą aš jaučiu. Ir tokia didelė masė žmonių, kurie balsavo ir kurie seka Žemaitaičio pėdomis, sukelia man tokį nelabai jauku jausmą ir žinot, ne man vienai. Visi klausia, kas dabar bus“, – akcentavo ji.
Pirmininkė pažymėjo buvusi įsitikinusi, jog tarp jaunimo įžeidinėti žydų tautybės žmones yra nemadinga.
„Pasirodo, kad aš klydau“, – konstatavo ji.
Socialdemokratų sprendimas formuoti koaliciją su „aušriečiais“, kurių lyderis teisiamas dėl antisemitizmo, Lietuvoje ir užsienyje sulaukė tiek politikų, tiek visuomenininkų kritikos.
„Netraukčiau santykius su žmonėmis, kurie atėjo į tokią partiją, kuri yra aiškiai antisemitinė, tai reiškia tie žmonės, jų pasaulėžiūra, ko gero, irgi antisemitinė“, – kalbėjo žydų bendruomenės pirmininkė.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pareiškė netvirtinsiantis „Nemuno aušrai“ priklausančių politikų ministrais. Dėl to R. Žemaitaitis žada teikti nepartinius kandidatus.
Prašė inicijuoti neliečiamybės panaikinimą
J. Laucius posėdžio metu paprašė teismo inicijuoti R. Žemaitačio teisinės neliečiamybės atėmimą naujajame Seime.
Su prašymų tą padaryti į Seimo narius kreiptis turės generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Pats R. Žemaitaitis sakė besitikintis išteisinamojo sprendimo, todėl atsisakysiantis neliečiamybės siekiant kuo greičiau baigti teisinį procesą.
„Procesą kuo greičiau (reikia tęsti – BNS), reikia nestabdyti, tai manau, kad čia lapkričio pabaigoje, gruodžio pradžioje, ko gero, atnaujinsime procesą ir galėsime toliau tęsti bylos nagrinėjimą“, – kalbėjo jis.
„Jokio antisemitizmo nėra ir noriu kuo greičiau, kad tas procesas baigtųsi, kad nebūtų valkiojama žydų tema ir kad neapykanta žydams, ji neaugtų, nes kuo daugiau yra valkiojama šita tema, kuo daugiau iškeliama, kuo daugiau keliama piketų, tuo daugiau žmonių pradeda iš esmės žiūrėti, ar čia iš tikrųjų viskas gerai pas mus Lietuvoje“, – pridūrė jis.
Pagal naują tvarką, Seimo narys, jeigu neprieštarauja generalinio prokuroro parlamente pagarsintam prašymui naikinti jo neliečiamybę, posėdyje iš karto viešai turi padaryti pareiškimą, kad sutinka su imuniteto atsisakymu.
Tokiu atveju Seimas nesudarinėtų specialios komisijos prokuroro prašymui išnagrinėti, o nutarimas traukti parlamentarą atsakomybėn nesudarant tokios komisijos būtų priimamas iš karto, jeigu už jį balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių.
Neliečiamybės atsisakymą numatanti išlyga įtvirtinta ir socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ sudarytos koalicijos sutartyje.
Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė be parlamento sutikimo.