Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2016 metais, palyginti su 2015 m. ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, euro zonos valstybių narių vyriausybių biudžeto deficito ir šalių bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis sumažėjo nuo 2,1 iki 1,5 procento. Visoje Europos Sąjungoje (ES) deficito ir BVP santykis lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 2,4 iki 1,7 proc.
Euro zonos vyriausybių skola BVP atžvilgiu per 2016 metus sumažėjo nuo 89,9 iki 88,9 proc. BVP. Visoje Europos Sąjungoje rodiklis nurodytu laikotarpiu smuko nuo 84,5 iki 83,2 proc.
2016-aisiais biudžeto perteklių registravo Liuksemburgas (1,6 proc.), Malta ir Švedija (abu 1,1 proc.), Vokietija (0,8 proc.), Čekija (0,7 proc.), Graikija ir Kipras (0,5 proc.), Nyderlandai (0,4 proc.) ir Lietuva (0,3 proc.). Subalansuotą biudžetą pernai fiksavo Latvija ir Bulgarija.
Mažiausi biudžeto deficitai pernai pastebėti Estijoje (0,3 proc.), Danijoje (0,6 proc.), Airijoje (0,7 proc.) ir Kroatijoje (0,9 proc.). Trys šalys - Ispanija, Prancūzija ir Rumunija - fiksavo didesnį nei 3 proc. deficitą. Jų rodikliai atitinkamai siekė 4,5, 3,4 ir 3 proc.
2016 m. mažiausią vyriausybės skolą BVP atžvilgiu turėjo Estija (9,4 proc. nuo BVP), Liuksemburgas (20,8 proc.), Bulgarija (29 proc.), Čekija (36,8 proc.) ir Danija (37,7 proc.).
Tuo tarpu šešiolika ES šalių turėjo didesnę nei 60 proc. skolą nuo BVP. Didžiausios skolos fiksuotos Graikijoje (180,8 proc. nuo BVP), Portugalijoje (130,1 proc.), Kipre (107,1 proc.) ir Belgijoje (105,7 proc.).
Lietuvos skolos rodiklis pernai, lyginant su BVP, buvo žemesnis nei ES vidurkis - 40,1 proc.
ELTA